Kaip dažnai duoti žįsti naujagimiui ir koks yra normalus žindymo dažnumas? Kiek laiko mažylis gali ištverti tarp valgymų ir ar įmanoma jį permaitinti? Kai po trijų valandų naujagimis dar atpila apvirškinto pienuko, ar jį vėl žindyti, ar dar neduoti valgyti, nes gi dar nesuvirškintas tas maistas, kurį suvalgė? Ar nesugadinsiu skrandžio dažnu žindymu?
Nors daugeliui mamų ir gydytojų ši idėja gali pasirodyti keista ar net pavojinga, nes tarytum sėdi galvoje žinojimas, kad lįsti prie spenelių nėštumo metu nereikėtų, daliai mamų ji gali pasirodyti visiškai normali, nes vis dar gyvas tikėjimas, kad krūtis reikia ruošti žindymui dar nėštumo metu, kad atlaikytų pirmomis dienomis po gimdymo teksiantį krūvį.
Kas yra disforinis pieno atleidimo refleksas?
Visos žindančios mamos žino, kad pienas iš krūties teka tik tada, kai suveikia pieno atleidimo refleksas: kūdikis pradžioje čiulpia krūtį nieko nenurydamas, tankiais nedidelės amplitudės judesiais, o po kurio laiko mamos pajunta dilgčiojimą krūtyje ir pastebi, kad pasikeitė mažylio čiulpimo judesiai, jie tapo ritmingi, gilesni, su ilgesnėmis pertraukomis. Pieno tekėjimas yra fiziologinis procesas, kurį valdo smegenese esančios hormonus išskiriančios liaukos. Žindimo sukelta stimuliacija perduodama nervais į smegenis ir skatina išsiskirti hormoną oksitociną, kuris patenka į kraują ir nukeliavęs iki krūties duoda signalą pienui tekėti.
Puikus Australijos žindymo asociacijos straipsnis apie tai, kaip atskirti nusijunkymą nuo žindymo streiko. Kai 4-12 mėnesių kūdikis atsisako žįsti, nors jums jau neramu, kad nevalgė ilgai, kyla klausimų ar tai jau reikšia, kad jam nebereikia nei krūties nei mamos pieno? Tvirtinama, kad iki metų kūdikiai patys neatsako krūties, tam turi būti priežastis, kurią suradę galėtume pašalinti arba tai tiesiog žindimo dažnumo pasikeitimas!
Nėštumo ir žindymo laikotarpiu moteris sulaukia daugybės patarimų kaip teisingai maitintis, kad vaikutis būtų nealergiškas, ką valgyti ir ko nevalgyti, kad kūdikėliui nepūstų pilvuko, ir ką būtina gerti ar valgyti, kad būtų pieno.
Labai džiaugiuosi, kad Katalikų pasaulio leidiniai išvertė ir išleido Šeilos Kippli knygą "Maitinimas krūtimi ir katalikiška motinystė". Lietuvėms Šeila Kippli gali būti pažįstama iš prieš beveik 20 metų išleistos knygos "Kūdikių žindymas: kaip maitinimas krūtimi formuoja šeimą", kurioje rašoma ne tik apie kūdikio žindymą, bet apie ekologišką žindymą, kuris gali tapti natūralia šeimos planavimo priemone, pratęsiančia laktacinės amenorėjos periodą gerokai ilgesniam laikui, nei PSO siūlomi pirmi 6 mėnesiai.
Naujoje knygoje autorė apžvelgia Katalikų bažnyčios požiūrį į žindymą - kuo Bažnyčiai yra svarbus žindymas. Ši dalis bus įdomi ne tik katalikėms mamoms, bet ir pasaulietėms, vertinant Lietuvoje ir pasaulyje pasitaikančius viešumoje žindančių mamų išstūmimus iš visuomenės ir viešosios erdvės.
World Aliance for Breastfeeding Action pasklebė 2012 metų pasaulinės žindymo savaitės temą "Supraskime praeitį - planuokime ateitį!"
Lietuvoje cezario operacijos pagalba gimsta apie 20 proc. vaikų, nuo 1999 metų tokių gimdymų skaičius padvigubėjo. Tyrimai rodo, kad savo kūdikius žindo mažiau moterų, gimdžiusių cezario pagalba nei tų, kurios gimdė natūraliai, tačiau didesnę įtaką sėkmingam žindymui daro ne būdas, kuriuo gimė kūdikis, o mamos pasiryžimas jį žindyti, nepaisant gimimo aplinkybių (1). Cezario būdu gimusiems kūdikiams žindymas yra ne mažiau svarbus, nei gimusiems natūraliai: žindyti "cezarinukai" per pirmuosius metus rečiau nei nežindyti patenka į ligonines dėl ligų.
Besilaukdamos pirmagimio daugelis mamų pirmą kartą išgirsta, kad kai kurios ligoninės ar gimdymo namai yra palankios naujagimiams. Kas tai per sąvoka? Ką reiškia palankios naujagimiui ir kodėl ne visos ligoninės tokios? Ar tos, kurios neturi šio vardo yra nepalankios? Šmėkšteli daug klausimų ir papildomas nerimo šešėlis nubėga besilaukiančių mamų veiduose, nes dabar dar tenka priimti sprendimą ir kokioje – palankioje ar nepalankioje jos laukiamiausiam naujagimiui ligoninėje - gimdyti.
Ką reiškia miegoti kaip kūdikiui? Dažniausiai mes įsivaizduojame naujagimius ar kūdikius iš paveikslėlių – atsipalaidavusius, dailiai sudėjusius rankeles ir užmerktomis akimis. Tokius jaudinančius vaizdus tenka pamatyti visiems tėvams, auginantiems kūdikius, ir tokiomis akimirkomis visiškai nesinori atsitraukti nuo kūdikio – norisi grožėtis juo. Tačiau pirmojo kūdikio susilaukę tėvai netrukus atranda, kad kūdikio miegas yra visiškai ne toks.