Kaip išvengti mišinio ligoninėje. Priešpienio ištraukimas nėštumo metu

Paskelbė rima - 2013, Gegužė 11 - 13:32

Nors daugeliui mamų ir gydytojų ši idėja gali pasirodyti keista ar net pavojinga, nes tarytum sėdi galvoje žinojimas, kad lįsti prie spenelių nėštumo metu nereikėtų, daliai mamų ji gali pasirodyti visiškai normali, nes vis dar gyvas tikėjimas, kad krūtis reikia ruošti žindymui dar nėštumo metu, kad atlaikytų pirmomis dienomis po gimdymo teksiantį krūvį.

Tiek vienas, tiek kitas požiūris nėra absoliučiai teisingas, tačiau pieno ištraukimo nėštumo metu idėja nėra aiški ne tik mamoms, bet ir žindymo specialistams.

Priešpienio ištraukimas nėštumo metu

Annete Mulder, IBCLC, žindymo konsultantė iš Olandijos, apklaususi savo kolegas (Olandijoje yra 400 IBCLC – prabanga, lyginant su Lietuva), 138 į žindymo konsultantus, nustatė, kad apie 88 procentai žino šią galimybę, tačiau tik vos šiek tiek virš 50 proc. jų vienose ar kitose situacijose šeimoms pataria apsvarstyti priešpienio ištraukimo nėštumo metu galimybę, nes mano, kad yra nepakankamai mokslinių duomenų apie šios praktikos saugumą ar vertingumą.

Annete Mulder – aktyvi priešpienio ištraukimo dar nėštumo metu propaguotoja. Jos nuomone, tam tikrose rizikos situacijose, nauda, kurią kūdikis gauna su nėštumo metu ištrauktu priešpieniu, yra labai svarbi, o duomenų apie šios praktikos saugumą ar nesaugumą nebuvimas neturėtų būti priežastimi neaptarti tokios galimybės su šeimomis, kurių kūdikiai rizikuoja gauti mišinį pirmomis valandomis ar dienomis po gimimo.

Pati priešpienio ištraukimo nėštumo metu idėja nėra nauja. Jau 1946 ir 1953 metais buvo atliekami tyrimai, kurių metu buvo vertinamas priešpienio ištraukimas nėštumo metu kaip pasiruošimo žindyti priemonė ir kaip priemonė paskatinti pieno gamybą bei išvengti skaudamų spenelių, pieno sąstovų ir mastito. Esperimentinėse grupėse sėkmingai žindė daugiau mamų, nei kontrolinėje, neištraukinėjusių priešpienio, grupėje. Tiesa, tuo metu priešpienį buvo patariama išpilti į kriauklę, o ne saugoti, tačiau tyrimai parodė, kad praktika yra pakankamai efektyvi ir patvirtinanti tyrimų hipotezes. Priešpienį moterys ištraukinėjo 28, 32 ar 36 nėštumo savaitės.

1958 metais atliktame tyrime, kuriame besilaukiančios moterys ištraukinėjo priešpienį nuo 20–os savaitės, poveikio žindymui nebuvo užfiksuota, tačiau eksperimentinėje grupėje buvo dažnesni mastito atvejai. Kodėl? Taip ir liko neaišku.

Iki devinto dešimtmečio pradžios priešpienio ištraukimas nėštumo metu buvo rekomenduojama krūtų paruošimo praktika. Nors jos nauda ir nebuvo kitų tyrimų patvirtinta, moterys jausdavosi užtikrinčiau, kai ateidavo laikas žindyti. Jos jau buvo pripratusios liesti savo krūtis ir stebėti, kai jos išskiria pieną. Tačiau nuo šio laiko dėmesys sutelkiamas į kitą potencialų krūties ir spenelių stimuliacijos poveikį – oksitocino išskyrimą ir jo potencialią galimybę paskatinti gimdymą. Moterys tyrimų metu buvo skatinamos stimuliuoti krūtis po 1-3 valandas (!) per dieną. Taip buvo bandoma sukelti gimdymą arba kai kuriose situacijose įvertinti mamos ir kūdikio potencialią reakciją į vaginalinį gimdymą ir atskirti tas mamas ir vaikus, kurie galėtų gimti vaginaliniu būdu, nuo tų, kuriems reikės medicininės pagalbos – vaistais sukelto gimdymo ar cezario pjūvio.

Nuo 1990-ųjų priešpienio ištraukimas nėštumo metu neberekomenduojamas, kaip keliantis priešlaikinio gimdymo grėsmę. Žinoma, grėsmė matyt priklauso nuo stimuliacijos trukmės ir intensyvumo, nes yra daugybė moterų, kurios žindo ir nėštumo metu, dalis iki pat gimdymo, o vėliau žindo net ir du vaikučius, ir tai yra normali praktika kai kuriose šalyse ir jose nefiksuojama priešlaikinių gimdymo pagausėjimas nėštumo metu žindžiusių mamų tarpe. Gvatemaloje, pvz., 50 proc. atvejų nėštumų persidengia su žindymu, apie 40 proc. mamų žindo antrą nėštumo trimestrą ir apie 3 procentai žindo iki pat gimdymo. Antrojo vaikučio augimui tai netrukdo.

Šiuo metu, kaip jau minėjau, situacija yra nevienareikšmiška. Dalis žindymo konsultantų ir akušerių siūlo šeimoms pasinaudoti priešpienio ištraukimu nėštumo metu, daugiausiai tokių specialistų yra Australijoje. Kita dalis laikosi rezervuoto požiūrio arba yra nusiteikė prieš priešpienio ištraukinėjimą nėštumo metu. Kadangi pastaruosius metus atliktų tyrimų rezultatai gana prieštaringi, nėra įrodyta, kad žindymas nėštumo metu būtų nesaugus ir taip pat nesukelia priešlaikinio gimdymo rizikos, Annete Mulder tiki, kad atsisakyti šios praktikos, kuri, praktiniame lygmenyje veikia ir nekelia problemų, nereikėtų, nors teoriniame lygmenyje vis dar kyla klausimų.

Dažniausiai priešpienio ištraukimas nėštumo metu yra rekomenduojamas diabetu sergančioms mamoms, nes jų mažyliai rizikuoja gimti su žemu gliukozės kiekiu ir dar pirmomis gyvenimo valandomis, jeigu ne minutėmis būti primaitinti mišiniu. Priešpienio nauda yra tokia didelė, o mišinio žala tikriausiai dar didesnė, ypatingai diabetu sergančių mamų vaikams, kad priešpienio atsargų pasiruošimas nėštumo metu atrodo pakankamai svarbus veiksnys siekiant geresnės vaikų sveikatos.

Tačiau diabetu sergančios mamos nėra vienintelės, kurių vaikams priešpienio ištraukimas ir kaupimas nėštumo metu galėtų būti naudingas. Į tokių mamų ir vaikų tarpą patenka visi atvejai, kai gali grėsti priešlaikinis gimdymas ar nėštumo metu nustatyti vaikučių sveikatos sutrikimai, kurie galėtų apsunkinti žindymo procesą ir keltų primaitinimo mišiniu riziką:

  • įgimti apsigimai
  • lūpos ir gomurio sklaidos defektai
  • priešlaikinis gimdymas
  • vaisiaus augimo sulėtėjimas
  • šeimoje esanti karvės pieno netoleravimo istorija ar uždegiminė žarnyno liga (inflamatory bowel desease)

Mamos, kurioms būtų naudinga pasiruošti priešpienio atsargas nėštumo metu yra šios:

  • kurioms nepakankamai išsivysčiusios krūtys
  • sergančios policistinių kiaušidžių sindromu
  • patyrusios krūties operaciją
  • jau patyrusios nepakankamą pieno gamybą
  • besilaukiančios kelių vaikučių (daugiavaisis nėštumas)

Kada nereikėtų ištraukinėti priešpienio? Annete Mulder pateikia tokias situacijas:

  • kraujavimas iš gimdos
  • problemos su gimdos kakleliu
  • jau buvęs priešlaikinis gimdymas

Laikas, nuo kurio gali būti prasminga ruošti priešpienio atsargas, taip pat skiriasi priklausomai nuo situacijos. Jeigu gimdymas prognozuojamas laiku, tai galima pradėti ištraukinėti nuo 37-os savaitės. Tačiau diabeto atveju daugelis moterų pagimdo 37 savaitę, tad tokioms, matyt reiktų pradėti kiek anksčiau. O galbūt verta pradėti rinkti priešpienį tada, kai jis ima spontaniškai tekėti nėštumo metu? Specialistė pataria priešpienį ištraukinėti tris kartus per dieną po kelias minutes, kaupti jį 2 ir 5 ml talpos švirkštukuose ir, jeigu pavyksta, pasiruošti atsargas bent trims maitinimams. Tačiau reiktų nusiteikti ir tam, kad ištraukiamo priešpienio kiekiai nebus dideli. Galima viename švirkšte sukaupti kelių ištraukimų priešpienį, nepamiršti užklijuoti etiketę su data ir vardu ir užšaldyti.

Važiuodamos į ligoninę pasiimkite savo atsargas, pasidėkite ligoninės šaldiklyje, perspėkite kiekvieną slaugytoją, akušerę ir gydytoją, kad jūs turite priešpienio atsargų ir esant reikalui, atšildykite savo atsargas švirkštuką palaikydama saujoje kelias minutes prieš maitinimą.

Rima Kurtinaitienė, žindymo konsultantė IBCLC

Apie priešpienio ištraukimą nėštumo metu:

Advising women with diabetes in pregnancy to express breastmilk in late pregnancy (Diabetes and Antenatal Milk Expressing [DAME]): a multicentre, unblinded, randomised controlled trial

Taip pat skaitykite Breastfeeding—antenatal expression of colostrum

Nėščiųjų mokykla: paskaitos apie žindymą

Paskaita Dvynukų žindymas 

Žindymo kursai "Lengva motinystė" 

Paskaita  "Žindymas užimtoms mamoms"