Kūdikių miegas. Patirtis

in

Dvynukų migdymas, sakyčiau, antras pagal sunkumą dvynukų auginimo iššūkis daugeliui šeimų, nes padėti užmigti vienam kūdikiui yra daug lengviau, nei dviem. Vienam gali duoti tai, ko jam reikia, net jei tai būtų nešiojimas visą laiką ar žindymas kiaurą naktį, kad tik mažylis miegotų. Dvynukai – tai du kūdikiai, kuriems visiškai nesvarbu, kad mama yra viena (jeigu reikia miegoti su krūtimi burnoje), ir jokių prašymų tyliai palaukti, kol vienas užmigs prieš imantis migdyti kito. Mamai tenka suktis su dviem kūdikiais kažkaip derinant abiejų poreikius ir dar bandant pačiai išsimiegoti! O kur tėtis, paklausite? Taip, tėčiui irgi tenka nemažai darbo auginant dvynukus, tame tarpe ir migdymo indėlis gali būti daug didesnis, nei augiant vieną, tačiau tai tik iš dalies sprendžia žindomų kūdikių miego iššūkius. Galbūt dėl to dvynukų mamos dažniau imasi drastiškesnių migdymo ir miego reguliavimo priemonių, nei vieną vaikutį auginačios mamos.

Mamų intervecijos kūdikių miego reguliavimui

Dviejose Facebook'o grupėse uždaviau mamos identiškus apklausos klausimus. Viena grupė – dvynukus ir daugiau vienu metu gimusų vaikučių auginačių mamų, atsiliepė 115 mamų, o kita tiesiog ką tik mažylių susilaukusių mamų grupė, be jokių išankstinių įsitikinimų, kurioje atsiliepė 77 mamos (mano vyras pamatęs rezultatus pirmiausiai ir paklausė, ar ši apklausa daryta kokioje nors „fanatikių“ grupėje :) )

Vieną kūdikį auginančioms mamoms daug klausimų apie apklausos pasirinkimus nekilo, tuo tarpu dvynukų mamoms kilo daugiau klausimų ir tai tik atspindi dar kartą, kad su dvynukais gyvenimas yra sudėtingesnis, nei auginant vieną kūdikį, net jei jis ne vienintelis šeimoje.

Dvynukų migdymas

Dvynukų mamos daug dažniau įvedinėja vaikams miego ir kėlimosi režimus, reguliuoja vaikų miegą, 38,3 procentai mamų taip elgėsi, kai vieną kūdikį auginančios mamos taip elgėsi vos 1,3 procento. 2,5 karto daugiau dvynukų mamų pritaiko „cry it out“ metodą ar jo variacijas, paguldydamos ir palikdamos mažylius vienus užmigti išsirėkus ir susitaikius su tuo, kad niekas neatsilieps į jų šauksmą, nors ir moksliškai įrodytai, kad tokiu būdu migdomiems kūdikiams pakyla kortizolio, streso hormono, kiekis ir jis išlieka aukštas net tada, kai kūdikiai paguldyti net nepradeda verkti, o tiesiog užmiega. Apie režimą ligoninėje neužsiminė nė viena mama, auginanti vieną kūdikį. Dauguma, 85,7 proc. vieną kūdikį auginančių mamų teigė, kad prisitaikė prie kūdikio miego poreikių, kai prie dvynukų miego poreikių prisitaikiusios tvirtino tik 23,5 procento mamų.

Vieno kūdikio migdymas

Kiek šie rezultatai patikimi sunku pasakyti, nes yra tyrimų, kurie rodo, kad tėvai linkę meluoti apie savo kūdikių miego ir migdymo įpročius norėdami atrodyti geresni tėvai, nei yra iš tiesų. Jeigu tai tiesa, tai vieną kūdikį auginančių mamų tarpe geresne mama galima pasijausti prisitaikant prie kūdikio poreikių, tuo tarpu kelis vienodo amžiaus kūdikius auginančioms mamoms kūdikių miego reguliavimas būtų labiau reikalingas kaip išgyvenimo priemonė ir tuo pačiu kaip sugebėjimo susitvarkyti su iššūkiu požymis.

Dvynukų ir vieno kūdikio migdymo palyginimas

Dvynukų auginimas yra puiki proga pamatyti, kaip skirtingai vaikai reaguoja į tėvų bandymus kažkaip reguliuoti jų gyvenimą. Nors kūdikiai yra du, kiekvienas jų turi savo temperamentą ir tai pasireiškia ne tik valgymo, bendravimo metu, bet ir miego metu.

Apie mano patirtį

Mano dvynukai yra neidentiški, auginu berniuką ir mergytę. Ankstesnė mano žindymo ir vaikų auginimo patirtis rėmėsi prieraišiąja tėvyste, tad ir šiems vaikams, nepaisant to, kad jie du, taip pat ketinau taikyti tuos pačius principus, kiek tai tik bus įmanoma auginat du kūdikius iš karto. Šiame straipsnyje labiausiai noriu sutelkti dėmesį į migdymą ir miegą. Mano mažyliai gimė sveiki, pilnai išnešioti, 39 savaičių, ir normalaus naujagimiams svorio 3 ir 3,4 kg. Tai irgi svarbu, nes daugiau dvynukų gimsta anksčiau laiko ir jiems tipiškai daugiau laiko tenka praleisti ligoninėje, nei daugumai kūdikių, gimusių po vieną. O gyvenimas ligoninėje tipiškai verčia mamas įvesti kūdikiams režimą. Ligoninės režimą.

Nuo pat pradžios miegojau su savo mažyliais vienoje lovoje ir dabar taip pat miegu, kai jiems 2 metai ir 2 mėnesiai. Tai man taip pat leidžia geriau išsimiegoti ir pasirūpinti mažyliais, tačiau ne visoms mamoms tai gali būti tinkamas būdas miegoti. Taip pat nusprendus miegoti kartu su mažyliais (ar tai būtų vienas ar du), labai svarbu įsitikinti, kad tai yra daroma saugiai.

Pati pradžia

Pirmieji mėnesiai dienos metu buvo daugiau mažiau nuspėjami, mažyliai ryte atsikėlę pavagydavo, pabūdraudavo ir 2-3 valandom užmigdavo vežimėlyje lauke, šiltuose kombinezonuose ir vokeliuose. Šios valandos buvo mano stebuklas, darbo dienomis tiesiog stengdavausi jų metu pailsėti, o savaitgaliais su kuriuo nors iš vyresniųjų vaikų važiuodavome į miestą kartu praleisti laiką arba važiuodavau kur nors iš namų viena. Antrasis miegas jau buvo ne toks nuspėjamas ir prognozuojamas, ypatingai sūnui. Jis kartais imdavo ir neužmigdavo. Pamenu, vasario 14-osios popietę vežiojau juos vežime, ėjome pas kaimynus ir dalinome jiems savo keptas meduolines širdeles. Dukra miegojo, o sūnus taip ir neužmerkė akių. O dar laukdavo trečiasis miegas, kuris dažniausiai nutikdavo jau namuose, prie mamos krūties ant žindymo pagalvės. Tačiau vakarais sūnų užmigdyti būdavo lengviau, nei dukrą, kuri dienos metu užmigdavo be problemų. Bet rimčiausias iššūkis mūsų laukė kai mažiesiems sukako 6 mėnesiai ir sūnus nusprendė, kad pavasaris, saulė teka anksti, reikia gyventi, o ne miegoti. Pradėjo keltis anksti, miegoti po 15 min tris kartus per dieną ir vakare nė neketino užmigti. Teko galvoti, ką daryti, kad mama su tėčiu turėtų nors menką galimybę išgyventi...

Miegas antrąjį pirmųjų metų pusmetį ir vėliau

Suvystymas

Pirmuosius 4 mėnesius dienos miegus miegant daugiausiai lauke vaikai neišvengiamai miegodavo jei ne suvystyti, tai bent suvaržytais judesiais. Atėjus pavasariui, kai apsirengti užteko tik plonų drabužėlių, iškilo problema. Mūsų jautruolis neramuolis brolis negalėdavo užmigti, jeigu rankelės būdavo laisvos. Jos tiek tyrinėdavo viena kitą ir aplinką, kad užmigti ir išlikti miegančiam mažyliui pasidarė neįmanoma. Gegužės mėnuo, kai mažyliams suėjo pusė metų, buvo tragiškas jo nemiegojimo nei dieną, nei naktį mėnuo. Tada pergavojau kaip iki šiol vaikai miegodavo ir kas pasikeitė ir nusprendžiau pabandyti suvystyti su plona skara tiek, kad rankelės negalėtų mojuoti. Tai suveikė! Tačiau su skaromis buvo bėda, nes jos nuolat kur nors pasimesdavo (gi daiktas toks ne specifinis), be to, reikdavo susukti kelis sluoksnius ir dėl to vaikams būdavo karšta. Galiausiai nusipirkau plonus trikotažinius miegmaišiukus, kurie leidžia vaikams kojas palikti laisvas, tas buvo labai svarbu, nes vežimėlyje prisegdavau diržais. Be to ir vėliau vasarą, kai bent kojos nepridengtos, miegoti ne taip karšta. Miegmaišiukus naudojom ir nakties metu, šiek tiek gelbėjo nuo lipimo iš lovos (nuo čiužinio) ir ėjimo pasivaikščioti viduryje nakties.

Vežiojimas

Kai pavasarį mažasis brolis nusprendė nemiegoti, teko ne tik pavežioti vežimėlyje, kad užmigtų, bet ir budėti prie miegančių ir vos išgirdus kokį niurzgėjimą, tekdavo griebti vežimą ir vėl vežioti. Ypatingai miegant antrąjį, popietinį miegą. Dažniausiai vežiojimas padėdavo dar kuriam laikui užmigti. Važinėjimas automobiliu sesę lengvai užmigdydavo, o štai broliui šis būdas padėdavo tik retkarčiais.

Čiulptukas

Pirmaisiais mėnesiais sūnus čiulpdavo čiulptuką, o dukra ne. Duodavau labai retai, dažniausiai kai būtinai turėdavau važiuoti mašina ir negalėdavau skirti laiko jiems nuraminti. Nuo pusmečio netikėtai situacija pasikeitė: dukra čiulptuką pamėgo, o sūnus ėmė vengti.

Aromaterapija

Tai buvo dar vienas desperatiškas būdas padėti vaikams ramiau miegoti naktį. Nusprendžiau išmėginti Aromata Mirabile mišinį vaikams. Pardavėja, kurios paprašiau mišinio vaikų miegui pagerinti, atsargiai pasakė, kad tokio specialiai miegui neturi, nors svetainėje rašo, kad eterinių aliejų mišinys "Vaikiškas" "Naudojamas siekiant nusiraminti, lengviau ir greičiau užmigti saldžiu miegu (padeda ne tik vaikams).". Bet turi tokį, kuris subanansuotas vaikams :D Taigi, nusipirkau tokį. Padėjo lygiai vieną pirmąją naktį! Daugiau nė karto nepadėjo, nors kvapas man visai patinka.

Maudymas vakare

Labai greitai išsiaiškinom, kad, kaip ir kitus mūsų vaikus, vanduo ne atpalaiduoja, o kaip tik tonizuoja ir aktyvina, todėl maudymo vakare atsisakėm.

Lopšinės

Su šiais vaikais sugebėjau sukurti ėjimo miegoti pietų miegelio ritualą. Be miegmaišiuko dar dainuodavau vieną ir tą pačią lošinę. Ritualas veikė - vaikai imdavo žiovauti, kai išmoko vaiščioti (sulaukę maždaug 11 mėnesių), bėgdavo patys pasiimti miegmaišiukų, žodžiu puikiai žinojo kas dabar bus ir ką darysime. Tačiau neapdariai papasakojau tai savo vyresniai dukrai, kuriai pasirodė labai juokinga, kad maieji ima žiovauti ir ieškosi miegmaišiukų bet kada, kai tik išgirsta lopšinę ir pradėjo ją dainuoti bet kuriuo metu tik savo pramogai. Prašymai ir aiškinimai negelbėjo ir lopšinės ritualo teko atsisakyti. Vakare lopšinės neveikdavo.

Sunkūs vakarai

Vakarais užmigdyti abu mažylis irgi buvo ne lengva užduotis. Dažniausiai pirmuosius metus migdydavau ant žindymo pagalvės abu kartu. Tačiau ne visada pavykdavo. Dažniausiai sūnus užmigdavo žįsdamas krūtį, o dukrai tai nepatikdavo, todėl tėčiui tekdavo ją nešioti, kol prisnūsdavo ir tada paguldydavo miegoti, o kai jau prabusdavo (nors ir po 20 minučių), krūtis puikiai tikdavo kaip nusiraminimo ir užmigimo priemonė. Su dukra ir dabar vakarinis užmigimas yra daug sudėtingesnis, nei su sūnumi. Sūnus gali tiesiog atsigulti, duoti man rankas ir gulėti ramiai ir tyliai, kol užmigs. Sesė, jeigu neužmiega iš karto, tai gali suktis, vartytis, plepėti, krapštystis lovoje be galo, arba sugalvoti, kad jai reikia eiti pas tėtį į kitą kambarį. Tačiau vakarai, kai vaikai mažai miegodavo dieną, būdavo dar sunkesni. Atrodytų tikrai nuvargę ir mažai dieną miegoję turėtų nakčiai griūti ir miegoti, bet deja, nieko panašaus.

8 valandą vakaro vaikai turi miegoti. Gal juokaujate?

Po tokios sunkios ir mažai miegotos dienos vaikai užmigdavo gana anksti, apie 20 val. Tačiau pamiegoję 1,5 – 2 valandas atsibusdavo su nauju įkvėpimu gyventi ir nebemigdavo iki vidurnakčio ar dar ilgiau. Tai jau visai primindavo košmarą, nes eiti miegoti po vidurnakčio ir keltis 4 val ryto! Tačiau tėčiui dar reikdavo eiti ir į darbą, taigi tekdavo nemiegoti mamai. Bandymas leisti miegoti du miegus pusmetinukams baigėsi ir paaiškėjo trečiojo miegelio būtinybė.

Privalomas trečias miegelis

Jo trukmė buvo visiškai nesvarbi. Svarbiausias buvo pats užmigimo faktas: užmigo? Valio! Reiškia šiąnakt miegoti eisime apie 21-22 val. ir miegosime iki … na bent iki 4 val. Jei pasiseks, tai ir ilgiau. Kartais vakare labai tingėdavos dar kartą migyti vaikus, bet bet bet.... po to paaiškėdavo, kad visgi nemigdyti yra blogiau. Šito miegelio atsisakėme tik apie 11 mėnesį. Tada kažkas pasikeitė mažųjų galvelėse ir išmiegoję du miegelius galėdavo užmigti nakčiai be papildomo prabudimo vidurnaktį.

Perėjimas prie dviejų ir vieno miegelių

Mano dvynukai nuo pat gimimo turėjo tokį pusiau nuspėjamą miego ritmą pirmoje dienos pusėje. Paprastai atsibudę pabūdraudavo kokią valandą ir migdavo savo pirmojo miegelio 2-3 valandom, apie kurį jau rašiau. Po šio miegelio sunku būdavo nuspėti, kada jau bus abu pasiruošę antrajam (ir trečiajam miegui), laiko tarpas, kuris turėdavo praeiti būdraujant, būdavo ilgesnis, 2-3 valandos, o trečiajam miegeliui dar būtinai reikėdavo įsiterpti iki nakties miego. Čia jau buvo daugiau derinimosi, stebėjimo ir bandymų. Pereinat prie dviejų miegelių reikėjo kažkaip stumtelėti pirmąjį miegelį link pietų, kad galėtume stumtelėti ir antrąjį miegelį labiau link vakaro. Vėliau, pereinat nuo dviejų miegelių prie vieno rytinį miegelį reikėjo dar šiek tiek stumtelėti. Ši procedūra buvo nelengva, bandant išlaukti dar 15  - 20 minučių ar pusvalandį neužmigus. Buvo daug pavargusio zirzimo ir liūdesio, dainelių ir nešiojimo. Bandžiau vieną pietų miegelį pataikyti taip, kad jis daugmaž dieną padalintų į dvi dalis, tačiau tai niekaip nesigaunda. Dėl kažkokių priežasčių po nakties miego mažyliams miegoti reikia greičiau, tipiškai po 4-4,5 val., o po pietų miegelio iki nakties miego gali išbūti ir dvigubai tiek neužmigę.

Aklina tamsa

Kai jau mažyliams buvo apie 1 metus ir 3 mėnesius, o brolio kėlimasis apie 4 val ryto niekaip nesikeitė, nusprendžiau išbandyti dar vieną būdą miegui pagerinti: aklinai užtamsinti langus. Gatvės apšvietimas man buvo gana patogus tuo, kad matydavau kur yra vaikai ir šiaip aplinkoje galėdavau susiorientuoti nejungdama šviesos. Tačiau nusprendžiau paeksperimentuoti ir pasidaryti akliną tamsą. Išardžiau kelias kartonines dėžes ir jomis uždengiau langus, priklijuodama lipnia juosta. Rezultatai pranoko lūkesčius! Prasidėjo mūsų miego naktys! Savaitė, dvi savaitės, mėnuo be kėlimos 4 val ryto! Po mėnesio supratau, kaip smarkiai kentėjau dėl miego stokos visą šį laiką ir net kraupu darėsi prisiminus tuo kėlimusis 4 val ryto! Mažylis ir dabar karts nuo karto prabusdavo ir kuisdavosi nakčia, bet dažniausiai greitai vėl užmigdavo.

Beje, sesės miego tai niekaip neįtakojo, ji kaip užmigdavo, taip ir keldavosi, neįvyko jokių pokyčių. Ir tai irgi nuostabus dalykais. Supratau, jog sūnus yra ne tik šiaip jautrus žmogutis, bet ir ypatingai jautrus šviesai. O, kad būčiau tos langus užsiklijavusi anksčiau! Kiek vėliau nusipirkome šviesos nepraleidžiančius roletus. O dabar miegame kitame kambaryje, langai nebėra aklinai užtamsinti, gatvės apšvietimas leidžia matyti kas yra kambaryje, tačiau kėlimosi 4 val ryto nebėra. Matyt vėl kažkas pasikeitė mažylio galvelėje, kad dabar jau gali miegoti ir su nedideliu apšvietimu.

Dar keletas dalykų apie teiginius, dažnai išsakomus apie kūdikių miegą

Kaip kūdikis užmiega, taip ir prabudęs nakčia vis ieško tokios pačios pagalbos užmigti.

Šis mitas yra labai smarkiai nukreiptas prieš kūdikio užmigdymą prie krūties, supant ar naudojant kokias nors kitas pagalbines priemones, nes kūdikių miego ekspertų tikslas yra padaryti taip, kad kūdikis užmigtų pats ir nakčia neatsibustų. Bet kadangi kūdikiai ir maži vaikai (o ir suaugę!) nakčia vis tiek atsibunda ir daugeliui jų vis tiek reikia pagalbos užmiegant, tai bandoma problemą rauti su šaknimis: išmokyti kūdikį užmigti patį iš vakaro, kad jis ir nakčia atsibudęs „žinotų“ ką daryti.

Mano mažyliai užmigdavo labai skirtingais būdais dienos ir nakties metu. Pirmuosius metus vakare sūnus dažniausiai užmigdavo prie krūties ir nakčia atsibudęs taip pat prašydavosi prie krūties. Dukra gi buvo neprognozuojama. Kartais ji vakare užmigdavo prie krūties, o kartais krūtis jai netikdavo, verkdavo, todėl tėtis imdavo ir sūpuodavo ją ant rankų, nešiodavo po kambarį, kol užmigdavo, o tada paguldydavo miegoti. Tačiau nakčia atsibudusi dukra neprašydavo, kad tėtis ją panešiotų, jai puikiai tikdavo krūtis kaip raminimosi ir migdymosi priemonė.

Ištraukti krūtį dar ne visai užmigusiam vaikui, kad jis išmoktų užmigti be krūties.

Taip tikimasi pagerinti vaiko miegą, nes jis turėtų atskirti žindimą nuo užmigimo. Su mano dvynukai šis metodas neveikė nė trupučio. Kadangi šis sprendimas turėtų būti „no cry“, t. y. negalima palikti vaiko verkti, tai mano atveju tiesiog reiškė, kad jeigu jau migdau su krūtimi, tai vaikas ir užmiega su krūtimi. Jokių tarpinių variantų būti negalėjo.

Tačiau labai netikėtai naktiniams žindymams į pagalbą atėjo dieninė patirtis.

Kai mažyliai pradėjo laisviau judėti keturiomis, dieną žindyti jų jau nebesiguldydavau ant žindymo pagalvės, o atsisėsdavau ant žemės, o mažyliai patys priropodavo, įsitaisydavo ir pavalgydavo. Į valgymo pabaigą pradėdavo išdykauti, stumdytis ir pan, todėl, matydama, kad jau prasideda žaidimai, sakydavau: „Jau paleiskit pienuką, pasakykit ate ate.“ Ir jie gana ramiai paleisdavo, pasakydavo ate ate, pabučiuodavo pienuką ir eidavo užsiimti savo žaidimais. Po kurio laiko tą patį pasakiau ir nakčia, kai jau kurį laiką žindęs mažylis apsnūsdavo. Ir tai suveikdavo ir tebeveikia. Paleisdavo ir nusisukę užmigdavo. Tai veikia abiem mažyliams, bet tik ne su pirmuoju užmigimu nakčiai. Čia prašymas paleisti krūtį dar ilgą laiką sukeldavo pasipiktinimą ir pasipriešinimą.

Tai kaip užmigdyti be krūties?

Deja, čia mes neapsiėjome be nedidelio kiekio ašarų ir liūdesio. Tiesiog kai pasidarė per daug sudėtinga užmigdyti juos žindant,o tėčiui nešioti vakarais dukrą irgi pasidarė per sunku (tiesą sakant tai jau buvo užmigimo be krūties patirtis), pradėjome migdyti be krūties. Pažindydavau prieš miegą, tačiau dabar labai sąmoningai paprašydavau paleisti krūtį tuo metu, kai dar jausdavau, kad jiedu dar nesimigdo. Tada, atsiguldavome ir bandydavome gulėti ir miegoti. Sūnus, pirmuosius kartus dejavo, verkšleno ir skundėsi, bet atsiguldavo ramiai ir užmigdavo. Ir dabar tiesiog atsigula ir miega arba ramiai guli. O dukra kaip kurį vakarą. Arba užmiega, arba ne. Kartais rėkia, nes jai nepatinka tas, kuris ją migdo, pvz., tėtis, jei manęs nėra, kartais reikalai pagėrėja, kai jį pakeičia sesė. Kartais ji tiesiog nenori miego ir ilgiausiai krapštosi savo lovos pusėje, kol kažkada tiesiog užmiega. Beje, svarbu paminėti, kad mažyliams tuo metu, kai jau pradėjome migdyti be krūties, buvo beveik du metai.

Kiek kartų keliasi naktį?

Begalę. Niekada neskaičiavau ir neskaičiuoju, nes žinau, kad susikaičiavusi imsiu gailėti savęs ir skųstis kaip man sunku. Buvo ir tebėra lengvesnių naktų, kai keliasi tikrai vos 2-3 kartus kiekvienas (dabar dažniausiai keliasi atskirai ir žindau juos gulėdama). Bet būna ir naktų, kai nespėju vartytis nuo vieno prie kito, o kartais tenka žindyti ir abu kartu. Gerai, kad jau seniai išmokome daryti tai mamai gulint, vis bent šiek tiek poilsio mamai. :D

Pabaiga

Pabaigai dar noriu pasakyti, kad visiškai normalu vaikams keltis nakčia ir jiems reikia padėti užmigti vienu ar kitu būdu. Vaikai gali būti skirtingi ir visiems taikyti vienus ir tuos pačius migdymo ir miegojimo reikalavimus yra neteisinga ir netinkama. Savo vaiko pažinimas, jo temperamento perpratimas, stebėjimas ir eksperimentavimas gali padėti atrasti būdus kaip visiems geriau ir ramiau išsimiegoti.

Ir dar vienas dalykas. Laikui bėgant reikalai gėrėja. Tikrai.

Ir visai pabaigai. Mama, ypač sunkiai užmiegančio ir dažnai prabudinėjančio vaiko, turėtų miegoti kiekviena pasitaikiusia proga. Visa kita gali palaukti. Bet net su dvynukais nesugebėjau iki galo šio teisingo ir svarbaus patarimo įgyvendinti. Dalį laiko, kai būčiau galėjus miegoti, skyriau IBCLC egzamino ruošimuisi. Kartais saviraiška svarbiau už dar pusvalandį pasnaudimo. Nors kai prispausdavo miego stygius, miegodavau bet kuriuo paros metu, jei tik būdavo kam palikti mažylius prižiūrėti. Netgi svečiams apsilankius :D

Rima Kurtinaitienė

Taip pat skaitykite apie žindomų kūdikių miegą

Miega su krūtimi burnoje

Temperamentas, žindymas ir miegas

Kūdikių miegas. Patirtis

Žindymas, stresas, depresija ir miegas

Iliustruotas naujagimio būsenų vadovas

Miega kaip kūdikis: kaip padėti žindomam kūdikiui miegoti be krūties?

Kaip žindomo vieno ar kelių mažamečių mamai pakankamai išsimiegoti?

Renginiai

2018  metų paskaitų tvarkaraštis

Gruodžio 6 d. "Papildomas kūdikių maitinimas" INTERNETU GYVAI 9 val.

Gruodžio 6 d. ""Nujunkymo menas" INTERNETU GYVAI 11 val.

Gruodžio 13 d. "Žindomų kūdikių elgesys" INTERNETU GYVAI 9 val.

Gruodžio 13 d.  "Žindymas užimtoms mamoms" 18 val.

Sausio 15, 17, 22, 24 d. Žindymo kursai "Lengva motinystė"  rytinė grupė nuo 9 val.

Sausio 27 d. Dvynukų žindymas 11 val.

© Zindymas.lt Be svetainės savininkų leidimo informaciją kopijuoti ir platinti draudžiama. Svetainėje pateikiama medžiaga yra informacinio pobūdžio ir neatstoja specialistų konsultacijos. Informaciją stengiamės kaip galima greičiau atnaujinti, kad ji atititktų naujausius mokslinius tyrimus, tačiau neišvengiamai gali likti klaidų ir netikslumų. Todėl esant problemoms geriausia yra kreiptis į specialistus.