Temperamentas, žindymas ir miegas

Paskelbė rima - 2015, Rugpjūtis 31 - 11:44

Kodėl mano vaikas rėkia, nors viską darau pagal prieraišiosios tėvystės principus?

Teigiama, kad nešiojami vaikai rėkia mažiau nei tie, kurie nenešiojami. Tai turbūt vienintelis privalumas, kurį galima rasti kalbant apie prieraišią tėvystę ir šiuolaikinį požiūrį į vaikus, kuomet vaikų auginimas yra laikomas sunkesniu išgyvenimu nei bedarbystė ar sutuoktinio mirtis. Ir tai šis privalumas apsunkinamas reikalavimo, kad kūdikis turėtų būti nešiojamas bent 2 val. per dieną tada, kai dar nerėkia. Ką jau kalbėti apie kitus principus. Žindymas leidžia greitai pastebėti vaiko alkį ir pamaitinti neskiriant papildomo laiko maistui paruošti, tačiau žindomi vaikai tyrimuose įvardijami kaip labiau neramūs, irzlesni ir daugiau verkiantys, nei dirbtinai maitinami jų bendraamžiai. O miegantys kartu su tėvais kūdikiai linkę prabusti ir tėvus pasižadinti dažniau, nei tie, kurie miega lovelėse ar atskiruose kambariuose.

Ne veltui mamoms, kurios pasirenka savo kūdikius sąmoningai nešioti daugiau, žindyti, miegoti kartu ir skirti kaip galima daugiau dėmesio, kyla klausimas: kodėl mano kūdikis vis tiek verkia, nors darau viską, kad patenkinčiau jo poreikius? Ką darau ne taip? Tik nesakykit, kad trūksta dėmesio!!!

Vaikai gimsta skirtingi

Iš tiesų vaikai skirtingi ne gimsta, o prasideda. Jau įsčiose vaikai turi savo temperamentą. Vienas puikiausiai gali demonstruoti savo įgimtą aktyvumą nuolat apstumdydamas mamos šonus, o kitas gali ramiai snūduriuoti mamos pilvelyje ir vos subilsnoti privalomus 10 judesių per dieną. Kai laukiausi dvynukų, gydytoja pastebėjo, kad skiriasi brolio ir sesės širdies ritmas. Sesės, kuri yra lėtesnė, širdelė plakė ramiau, o brolio, kuris yra aktyvumo ir neramybės įsikūnijimas, širdelė dar įsčiose veržėsi ieškoti veiklos ir nuotykių.

Temperamentas – tai įgimtų savybių rinkinys, nulemiantis vaiko reakcijas į jį supačią aplinką. Svarbu suprasti, kad šis rinkinys nėra išmoktas ar tėvų kažkaip vaikui įdiegtas. Temperamentas yra įgimtas ir su juo tenka skaitytis. Auklėjimas, aplinkos poveikis gali keisti temperamento savybes, tačiau pokyčiai būna lėti ir sunkūs.

Vaikų temperamentus nėra patogu skirstyti į įprastas melancholikų-flegmatikų-sangvinikų-cholerikų grupes, kaip ir nėra prasmės skirstyti į grupes pagal konstituciją, nes ji dar keičiasi ir 3 mėnesių rubuilis gali virsti į 1,5 metų liekną ir tvirtą smalsuolį.

Man labiausiai patinka ir aiškiausiai vaikų temepramentus sudėlioja Dr. Stella Chess ir Alexander Thomas. Jų temperamento apibrėžimas paprastas ir leidžiantis tėvams kiekvieną vaiką įvertinti pagal atskiras savybes. Ši temeperamento klasifikavija palieka erdvės kiekvieno vaiko individualumui ir nebando visų vaikų suskirstyti į kelias grupes, kuriose esantys asmenys vis dar gali smarkiai skirtis vieni nuo kitų kai kuriomis savybėmis.

Stebėdami vaikus S. Chess ir A. Thomas pastebėjo, kad 65 procentus vaikų galima priskirti vienai iš trijų grupių: “lengviems”, “sunkiems” arba “lėtai apšylantiems”. Likusius 35 procentus vaikų sunku vienareikšmiškai priskirti kuriai nors šių grupių ir tarpusavyje jie niekaip nesigrupuoja. Vadinasi, 35 procentai vaikų yra visiški individualybės ir jie tikrai nepriklauso “lengvų” vaikų grupei, kaip ir tikrai nepriklauso “sunkių” vaikų grupei, jie yra kažkur tarpe! Iš tų 65 procentų, kuriuos galima būtų sugrupuoti, tik 40 procentų vaikų galima būtų pavadinti “lengvais”, 10 procentų sunkiais, o 15 procentų “lėtai apšylančiais”.

Kad būtų paprasčiau suprasti, imkime 100 vaikų ir suskirstykime juos procentais. Iš 100 vaikų, 35 vaikų temperamentas pasižymės tokiomis individualiomis savybėmis, dėl kurių juos būtų sunku priskirti kokia nors kategorijai. 40 vaikų būtų tokie, kurie priskiriami “lengvų” vaikų kategorijai. 10 vaikų būtų priskriami “sunkiems” vaikams o 15 vaikų būtų “lėtai apšylantys”.

"Lengvi", "sunkūs", "lėtai apšylantys" ir kiti vaikai

Taip žiūrint į vaikų grupes galime matyti, kad apie 40 procentų vaikų yra “lengvi”. “Lengviems” vaikams yra būdinga tai, kad jie lengvai prisitaiko prie pokyčių, mėgsta naujus potyrius ir dažniausiai yra pozityviai nusiteikę – su džiaugsmu priima visa, ką jiems atveria tėvai ir pasaulis. Su tokiais vaikais vienas malonumas. Kad ir kur nukeliautum, kad ir ką veiktum, jie džiaugiasi ir jums tai parodo! Prie viso malonumo paketo prisideda ir tai, kad lengvi vaikai dažniausiai lengvai valgo ir miega, jų tėvai neturi nusiskundimų dėl valgymo problemų ar vakarinių ritualų prieš miegą neveikimo. Maža to, tokie vaikai greičiausiai ir užmiega patys nuo pat kūdikystės, vos padėję galvelę ant čiužinuko.

“Sunkūs” vaikai visiška “lengvųjų” priešingybė. Jie garsiai reiškia juos nuolat ištinkančias emocijas, dažniausiai yra irzlūs, nerandantys ramybės ir daug verkia. Kad ir kaip jiems reikėtų normaliai pavalgyti ir pamiegoti, kad nuotaika pasitaisytų, šie vaikai linkę valgyti tiek miegoti nereguliariai ir dėl to tėvams sunku nuspėti kokia bus dienotvarkė, kiek ir kada jų kūdikis miegos ar valgys. Dažniausiai šių vaikų tėvai jaučiasi darantys kažką ne taip ir nuolat savęs klausia, “ką?”. Atsakymai, kuriuos jie gauna, dažniausiai nepradžiugina, o tik padidina šių tėvų kaltės jausmą – esą jie nesilaiko tinkamos dienotvarkės, nenustato vaikams valgymo ir miego laiko, nenubrėžia ribų ar per daug ima ant rankų, ar patys kalti, kad išlepino ar net “sugadino” vaiką. Deja, tai dažniausiai yra netiesa, tiesiog vargšai tėvai daro viską, ką gali, tačiau to šiems vaikams tiesiog negana.

“Lėtai apšylantys” vaikai iš pradžių linkę priešintis ar nedraugiškai priimti naujienas ar pokyčius, tačiau po kelių susidūrimų ar susitikimų priima ir adaptuojasi prie naujos situacijos. Tokių tėvų vaikai dažniausiai sako “sunkiųjų” tėvams, kad reikia tik trupučio kantrybės ir nuoseklumo ir vaikai elgsis taip, kaip tėvai nori. “Lėtai apšylančių” vaikų atveju taip ir yra. Tačiau “sunkių” vaikų atveju, deja, taip nenutinka.

Šios savybės yra, kaip ir dera temperamentui, stabilios vaikystės ir net vėlesniu laikotarpiu, tik, aišku raiškos būdai gali keistis: vietoje “sunkaus” vaiko verkimo vakarais gali reikėti begalės pasakų ir 100 kartų vesti į tualetą ar duoti gerti, arba maitinti vien makaronais. Šios savybės taip pat būdingos ir skirtingų kultūrų vaikams, vėlgi, kaip ir dera temperamentui – įgimtoms žmogiškoms savybėms, kurios nepriklauso nuo auklėjimo ar kultūros, o priklauso nuo žmogiškosios prigimties.

S. Chess and A. Thomas išskyrė 9 temeramento savybes: aktyvumą, ritmiškumą, pradinę reakciją, prisitaikymą, intensyvumą, nuotaiką, išblaškomumą, atkaklumą ir dėmesio sutelkimo trukmę bei jautrumą. Šios devynios savybės matuojamos nuo mažo pasireiškimo iki didelio pasireiškimo ir jų įvairios kombinacijos nulemia vaikų temepramentus. Kiekvieną šių savybių tėvai gali įvertinti savo vaike ir atsižvelgdami į kiekvienos pasireiškimą ir bendrą derinį gali rinktis veiklas, kurios padėtų visiems kaip galima ramiau išgyventi.

Šios straipsnių serijos tikslas yra papasakoti tėvams apie tai, kokią įtaką gali turėti temperamento savybės kūdikių žindymui ir miegui.

Visos temperamento savybės

Pradžia | Aktyvumas | Ritmiškumas | Pradinė reakcija | Prisitaikymas | Intensyvumas |  Nuotaika |Išblaškomumas | Aatkaklumas ir dėmesio sutelkimo trukmė | Jautrumas

Jums gali būti aktualios paskaitos

Apie "Žindomų kūdikių miegą"

Apie "Žindomų kūdikių elgesį"

 

Nuotrauka Babywearing Jack