Mamoms labai rūpi, ar galima kūdikį permaitinti žindant, ar reikia reguliuoti tarpus tarp maitinimų, dažniausiai galvojama apie pertraukų tarp maitinimų ilginimą, o laiko prie krūties trumpinimą. Be to, kad mokslas sako, jog žindyti reikia pagal poreikį, čia dar ir liaudies pastebėjimas - žindymo instrukcijos iš Lietuvių kalbos aiškinamojo žodyno:
Kai kūdikis atsisako žįsti iš vienos krūties, tai gali apsunkinti gyvenimą ir išvaizdą mamai ir taip pat kurį laiką sumažinti kūdikio suvalgomo pieno kiekį. Kai kurios priežastys, dėl kurių kūdikiai atsisako vienos krūties, gali būti susiję su paties kūdikio sveikata, o kai kurios su mamos sveikata ar kūno savybėmis.
Gera ar pakankama pieno gamyba yra labai svarbi tam, kad kūdikis galėtų tinkamai maitintis ir augti. Mamos dažnai klausia "Kaip pagausinti pieno gamybą?" tačiau ne mažiau svarbus klausimas yra ir kodėl pieno gamyba yra nepakankama arba kodėl kažkuriuo metu pieno gamyba ima mažėti, nors atrodo, kad tam nėra priežasčių.
Kai mamai prasideda pieno gamyba, maždaug 3-5 dieną po gimdymo, kai kuriems kūdikiams žįsti pasidaro sudėtinga.
Sveiki, labai noriu paklausti, kaip teisingai turėčiau elgtis. Maitinu pati ir kartais taip norisi išgerti puodelį ar du kavos. Kai išgeriu atrodo, kad pasidaro geriau ir turiu daugiau energijos, bet ar tai nepakenks mažyliui?
Mama Rita
Miela Rita, prieš nusprendžiant ar kavos puodelis nepakenks kūdikiui, verta žinoti keletą faktų apie kavą:
Kai kūdikis žinda krūtį, hipofizė smegenyse išskiria oksitociną, kuris sukelia pieno tekėjimą arba pieno atleidimo refleksą. Oksitocinas priverčia susitraukti mažas raumenų ląsteles, esančias apie alveoles, pieną gaminančius maišelius. Dėl šios priežasties pienas gali tekėti iš krūties. Oksitocinas skiriamas į kraują pulsuojančiu ritmu, su krauju keliauja per kūną ir pasiekęs krūtį joje sužadina pieno tekėjimą. Pienas, susikaupęs alveolėse, suspaudžiamas ir stumiamas į latakus, latakais keliauja iki spenelio ir iš spenelio teka į valgančio kūdikio burnytę. Daugelis moterų jaučia spaudimą, dilgčiojimą ar šilumą kai pienas ima tekėti iš krūties. Ultragarso tyrimo metu matyti, kad pienui pradėjus tekėti, šių pojūčių metu, latakų skersmuo padidėja. Moterys patiria keletą ar net keliolika pieno atleidimo refleksų vieno maitinimo metu, tačiau įdomu tai, kad 88 procentai moterų jaučia pirmąjį pieno tekėjimo refleksą ir nė viena nejaučia vėlesnių maitinimo eigoje vykstančių pieno tekėjimo refleksų.
Šiandien yra lygiai 1000 dienų nuo mano dvynukų gimimo. Ir visas šias dienas juos žindžiau.
Ne visi tėvai gali ir nori auginti savo mažuosius namuose patys visą laiką. Visiškai normalu, kad vaikų auginime padeda seneliai, auklės, darželis ir kiti žmonės bei institucijos - vaikui užauginti reikia viso kaimo.
Tiek, kiek nori, tol, kol žinda ir periodiškai stebite rijimo judesius. Vienam kūdikiui ir mamai tai gali būti 5 minutės, kitai porai – 25 minutės. Laikrodis ir skaičiai nieko nesako. Jeigu po 5 minučių kūdikis užmiega ar pasidaro neramus, arba ilgai žinda, bet nepastebite pieno rijimo epizodų, keiskite krūtį, jei reikia, pažadinkite kūdikį. Kai kuriems silpniems kūdikiams krūtis pradžioje gali reikėti keisti kas 2-5 minutes. Kiti kūdikiai gali pavalgyti iš vienos krūties per 15-20 minučių. Dar kitiems gali reikėti 20 min iš vienos krūties ir dar 20 min iš kitos krūties. Visi skaičiai, kuriuos čia parašiau, nieko nereiškia, o konkrečiu atveju reikia žiūrėti į konkretaus kūdikio elgesį: jeigu vieno maitinimo metu žindo aktyviai, rijo pienelį, paleido krūtį ir atrodo alkanas, pirmosios krūties nebeima arba paėmęs tuoj pat paleidžia, duokite antrąją. Kitą maitinimą pradėkite tada, kai kūdikis paprašys žįsti. Jeigu kūdikiui dar nėra 6 savaičių ir jis dienos metu nepaprašo per tris valandas nuo paskutinio maitinimo pradžios - pasiūlykite pati, pradėkite nuo antrosios krūties, ar ją žindo, ar nežindo.
Išimtinai žindomiems kūdikiamns pirmuosius 6 mėnesius visiškai pakanka to vandens, kuris yra mamos piene. 88-89 procentus mamos pieno sudaro vanduo ir valgydamas mamos pieną kūdikis gauna ne tik maisto, bet ir gėrimo.