Ar reikia atrūginti kūdikį po maitinimo?

Paskelbė rima - 2018, Balandis 3 - 12:02

Kas yra atrūginimas?

Atrūginimu yra vadinamas tėvų veiksmas - dažniausiai vertikalus kūdikio nešiojimas priglaudus prie peties, kurio metu kūdikis išleidžia skrandyje maitinimo metu susikaupusį orą (1). Atrūgimas būdingas kūdikiams dėl kardialinio sfinkterio nepakankamumo, ypač kai netaisyklingai maitinami. (2) Netaisyklingo žindimo metu kūdikis su pienu nuryja ir šiek tiek oro. Taip pat kūdikiai gali prisiryti oro kai pienas teka labai gausiai, greitai, stipria srove ir mažyliai skuba nuryti tai, kas burnoje, kol dar neužspringo. Įprasta yra vertikalioje padėtyje panešioti kūdikius po maitinimo, kad atsirūgtų. Tikima, kad tokia praktika padeda išvengti kolikų - pilvo dieglių simptomų ir labai plačiai taikoma. Tačiau tyrimas, bandęs nustatyti ar atrūginimas padeda sumažinti pilvo dieglius nustatė, kad pilvo dieglių simptomų nesumažėja, tačiau atrūginamųjų grupėje kūdikiai atpila daugiau pieno, nei neatrūginamų. (1)

Kūdikio atrūginimas po valgio

Kas yra atpylimas?

Atpylimas yra dalies skrandžio turinio pasišalinimas iš skrandžio per burną. Atpylimas yra vėmimo atitikmuo kūdikiams, bet jis vyksta be pastangų, būdingų vėmimui: neįsitempia pilvo presas (2), nes jungtis tarp skrandžio ir stemplės kūdikystėje yra šiek tiek pravira, o privalgius labai daug pieno, dalis jo gali lengvai ištekėti. Gausiai atpylinėti gali ir visiškai sveiki kūdikiai (2). Jeigu kūdikis auga, gerai jaučiasi, tikėtina, kad atpylinėjimas jam nekenkia. Priešingai, atpylimo metu mamos pienas dar kartą nuskalauja kūdikio gleivines ir suteikia antibakterinę apsaugą kvėpavimo takams. (3) Atpylimas be verkimo, rietimosi ir nenoro žįsti krūties nėra laikomas gastroezofaginio refliukso liga, kurią reikėtų gydyti. (3)

Kaip dažnai kūdikiai atpylinėja?

Nelson ir kt. atliktas tyrimas parodė, kad bent vieną kartą per dieną atpila pusė kūdikių iki trejų mėnesių amžiaus. Sulaukę 4 mėnesių atpylinėja 67 procentai kūdikių, 21 procentas 6 - 7 mėnesių kūdikių ir apie pirmąjį gimtadienį vis dar atpylinėja apie 5 procentai kūdikių. Tėvus tai labiausiai vargina, kai kūdikis sulaukia 6 mėnesių, ypač jeigu atpylimo padaugėja, padidėja atpilamo maisto kiekis, daugėja neramumo ir verkimo ar atpylimas siejamas su diskomfortu ir nugaros rietimu (kas galėtų rodyti skausmo, o tuo pačiu ir GER ligos simptomą), tačiau apie 7 mėnesį tokių tėvų procentas mažėja. (4) Jeigu kūdikis auga gerai, tuomet mažai tikėtina, kad tai gali būti ligos požymiai. Dažniau atpila paguldyti kūdikiai, tačiau net ir nešiojant vertikaliai dalis pieno gali ištekėti iš skrandžio per burną.

Kokios dar gali būti gausaus atpylinėjimo priežastys?

Be to, kad atpylinėjimas gali būti visiškai normali kūdikio augimo dalis, yra ir kitų priežasčių, kurios gali kelti gausų atpylinėjimą.

Dalis jų yra:

  • Žarnyno infekcija, įskrandžio achalazija, trumpa stemplė.(2)
  • Alergija karvės pieno ir kiaušinių baltymams. Gausus atpylinėjimas (ne fontanu) siejamas su alergija karvės pieno baltymams ir kiaušiniams , kuriuos vartoja žindanti mama. Todėl mamoms, kurių kūdikiai atpylinėja ir dėl to jaučiasi blogai rekomenduojama 2-4 savaitėms atsisakyti karvės pieno produktų (7) ir kiaušinių (6).
  • Gastroezofaginio refliukso liga. (5)
  • Vėmimas fontanu būdingas piloroztenozei (2)

Jei kūdikis sveikas, ar keltis naktį atrūginti?

Patirtis rodo, kad net laimingi atpylinėtojai naktį atpylinėja gerokai mažiau arba visai neatpylinėja. Taip pat naktį kūdikiai žinda ramiau ir mažiau prisiryja oro. Todėl stebėdami savo kūdikį pamatysite, ar jam reikia pagalbos nakčia atsirūgti, ar ne. Tikėtina, kad labai greitai paaiškės, kad naktį užtenka pamaitinti ir visiems miegoti toliau.

Ką galima padaryti, kad nereikėtų atrūginti?

  • Gerai paduoti krūtį.
  • Leisti kūdikiui pabaigti pirmąją krūtį prieš pasiūlant antrąją ypatingai svarbu mamoms, kurios turi gausią pieno gamybą.
  • Krūties kompresija. Gali leisti kūdikiui suvalgyti daugiau galnio riebaus pieno ir gauti daugiau kalorijų mažesniame maisto kiekyje (3)
  • Maitinti vertikalesnėje padėtyje.

Ką galima pabandyti, kad atpylinėtų mažiau?

  • Maitinti dažnai ir po truputį. 
  • Nesodinti į automobilinę kėdutę ar kūdikių kėdutes pamaitinus
  • Pakelti lovelės galvūgalį iki 30 laipsnių kampu.
  • Nemiegantį kūdikį guldyti ant pilvuko. 
  • Vengti pusiau sėdimų ar sėdimų pozicijų.
  • Nešioti vertikalioje padėtyje.

Jeigu jūsų kūdikis gausiai atpylinėja, yra labai neramus prieš ar po atpylimo, kovoja su krūtimi, nepriauga svorio, tuomet būtina pasikalbėti apie tai su sveikatos priežiūros specialistu.

Literatūra:

1. Kaur R, Bharti B, Saini SK.A randomized controlled trial of burping for the prevention of colic and regurgitation in healthy infants. Child Care Health Dev. 2015 Jan;41(1):52-6. Epub 2014 Jun 9. doi: 10.1111/cch.12166. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24910161

2. Raugalė ir kt. Vaikų ligos. 1 tomas

3. Newman J, Pitman T. Dr. Jack Newman's Guide to Breastfeeding. 2014.

4. Nelson SP, Chen EH, Syniar GM, Christoffel KK.. Prevalence of symptoms of gastroesophageal reflux during infancy. A pediatric practice-based survey. Pediatric Practice Research Group. Arch Pediatr Adolesc Med. 1997 Jun;151(6):569-72. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/9193240

5. Vandenplas Y, Rudolph CD, Di Lorenzo C, et al., North American Society for Pediatric Gastroenterology Hepatology and Nutrition, European Society for Pediatric Gastroenterology Hepatology and Nutrition. Pediatric gastroesophageal reflux clinical practice guidelines: joint recommendations of the North American Society for Pediatric Gastroenterology, Hepatology, and Nutrition (NASPGHAN) and the European Society for Pediatric Gastroenterology, Hepatology, and Nutrition (ESPGHAN). J Pediatr Gastroenterol Nutr. 2009;49(4):498–547pmid:19745761

6. Vance GH, Lewis SA, Grimshaw KE, et al. Exposure of the fetus and infant to hens’ egg ovalbumin via the placenta and breast milk in relation to maternal intake of dietary egg. Clin Exp Allergy. 2005;35(10):1318–1326pmid:16238791

7. Isolauri E, Tahvanainen A, Peltola T, Arvola T. Breast-feeding of allergic infants. J Pediatr. 1999;134(1):27–32pmid:9880445