Žindymo pagrindai

Kai mamai prasideda pieno gamyba, maždaug 3-5 dieną po gimdymo, kai kuriems kūdikiams žįsti pasidaro sudėtinga.

Kai kūdikis žinda krūtį, hipofizė smegenyse išskiria oksitociną, kuris sukelia pieno tekėjimą arba pieno atleidimo refleksą. Oksitocinas priverčia susitraukti mažas raumenų ląsteles, esančias apie alveoles, pieną gaminančius maišelius. Dėl šios priežasties pienas gali tekėti iš krūties. Oksitocinas skiriamas į kraują pulsuojančiu ritmu, su krauju keliauja per kūną ir pasiekęs krūtį joje sužadina pieno tekėjimą. Pienas, susikaupęs alveolėse, suspaudžiamas ir stumiamas į latakus, latakais keliauja iki spenelio ir iš spenelio teka į valgančio kūdikio burnytę. Daugelis moterų jaučia spaudimą, dilgčiojimą ar šilumą kai pienas ima tekėti iš krūties. Ultragarso tyrimo metu matyti, kad pienui pradėjus tekėti, šių pojūčių metu, latakų skersmuo padidėja. Moterys patiria keletą ar net keliolika pieno atleidimo refleksų vieno maitinimo metu, tačiau įdomu tai, kad 88 procentai moterų jaučia pirmąjį pieno tekėjimo refleksą ir nė viena nejaučia vėlesnių maitinimo eigoje vykstančių pieno tekėjimo refleksų.

Sirgti yra nesmagu, ypatingai, jeigu esi naujagimio, kūdikio ar mažo vaiko mama. O jei augini kelis mažus vaikus, sirgti yra ypatingai sunku. O jeigu dar kurį nors iš vaikų žindai, sezoninės ligos, tokios, kaip sloga, gerklės skausmas ar gripas gyvenimą gali gerokai apsunkinti ir klausimais apie tai, ar žindyti saugu ir ar žindant saugu vartoti vaistus.

Taip! Tiek mamai, tiek kūdikiui sergant vėmimą ir/ar viduriavimą sukeliančiais virusais labai svarbu tęsti žindymą!

Čia pateikiamas toli gražu ne baigtinis galimų žindymo pozų sąrašas. Jeigu žindyti tokia padėtimi, kokia tai darote, jums nėra patogu, išmėginkite kitas!

Labai džiaugiuosi, kad Katalikų pasaulio leidiniai išvertė ir išleido Šeilos Kippli knygą "Maitinimas krūtimi ir katalikiška motinystė". Lietuvėms Šeila Kippli gali būti pažįstama iš prieš beveik 20 metų išleistos knygos "Kūdikių žindymas: kaip maitinimas krūtimi formuoja šeimą", kurioje rašoma ne tik apie kūdikio žindymą, bet apie ekologišką žindymą, kuris gali tapti natūralia šeimos planavimo priemone, pratęsiančia laktacinės amenorėjos periodą gerokai ilgesniam laikui, nei PSO siūlomi pirmi 6 mėnesiai.

Naujoje knygoje autorė apžvelgia Katalikų bažnyčios požiūrį į žindymą - kuo Bažnyčiai yra svarbus žindymas. Ši dalis bus įdomi ne tik katalikėms mamoms, bet ir pasaulietėms, vertinant Lietuvoje ir pasaulyje pasitaikančius viešumoje žindančių mamų išstūmimus iš visuomenės ir viešosios erdvės.