Daugelis dar besilaukiančių mamų jaudinasi dėl to, ką galima ir ko negalima valgyti žindyvėms. Dažniausiai šis nerimas grįstas kitų mamų istorijomis apie pilvo pūtimus ir vakarinius neramumus. Kai kurios nuo pat kūdikio gimimo labai smarkiai apriboja savo dietą, kitos valgo viską, kol kūdikiui ima reikštis pilvo pūtimo požymiai arba kūdikis pasidaro neramus vakarais. Kai kurioms mamoms netgi yra pasakoma, kad kūdikis yra alergiškas jos pienui. Ramina tai, kad dauguma mamų gali valgyti įvairų maistą, o kūdikiai dėl to nepatiria nepatogumų ar problemų. Daugeliui žindančių mamų nėra jokio reikalo keisti savo dietą.
Tačiau mintys apie tai, kad mamos maistas sukelia diskomfortą kūdikiui, be galo vargina. Mamos padarytų viską, kad tik jų kūdikiai jaustųsi gerai, net jeigu tai reikštų daugelio produktų atsisakymą. Dažniausiai kūdikio verkimo priežastis nėra mamos suvalgytas maistas. Neramumas ir verkimas yra vėlyvasis alkio požymis, taip pat verkimas gali būti ligos ar skausmo požymis. Todėl prieš įtariant alergiją maistui reikėtų įsitikinti, kad kūdikis nėra alkanas ir neturi kitų sveikatos sutrikimų. Prieš imdamosis gydytis pačios ar gydyti kūdikį, būtinai pasitarkite su gydytoju.
O čia rasite keletą minčių apie problemas keliantį maistą ir kaip galima pabandyti jas išspręsti.
Kartais tai, ką suvalgo mama, gali kelti nemalonumų kūdikiui. Tačiau kūdikis dėl to netampa alergišku mamos pienui, greičiausiai jis reaguoja į mamos suvalgytą maistą, kurio dalys pateko į mamos pieną. Tai nutinka nedaugeliui kūdikių, o jeigu taip nutinka, toks nemalonumas gali tęstis ilgą laiką. Net ir paaugęs kūdikis greičiausiai negalės valgyti to maisto. Tačiau pašalinus iš mamos raciono maistą, kuris kelia kūdikiui problemų, mama ir toliau gali sėkmingai žindyti kūdikį. Nėra lengva nustatyti ar diskomfortą tikrai lemia mamos suvalgytas maistas ir kurį produktą reikėtų išimti.
Dažniausiai pasitaikantys reakcijos į maistą požymiai yra šie:
-
neramumas,
-
odos bėrimas (egzema) ir galvos pleiskanojimas,
-
nuolatos tekanti nosis,
-
sloga ir apsunkintas kvėpavimas,
-
prastas svorio augimas,
-
vėmimas, užkietėję viduriai ar viduriavimas.
Kartais kūdikis nėra alergiškas maistui, o tiesiog jautrus.
Požymiai, kurie gali rodyti, kad kūdikis jautrus maistui:
-
yra neramus ir daug verkia,
-
prastai miega,
-
dažniau atpila pieno,
-
atpila skrandžio rūgštis,
-
viduriai užkietėję ir kūdikiui sunku pasituštinti,
-
kūdikio išmatose yra kraujo, gleivių,
-
valgydamas yra labai neramus.
Kai kurie šame sąraše išvardinti požymiai gali pasireikšti ir sveikiems, nejautriems mamos maistui kūdikiams, ir kol kūdikis atrodo patenkintas ir gerai auga, dėl jų neverta nerimauti. Maistui jautrūs kūdikiai rodys daugumą iš šių požymių ir jų situacija vis blogės.
Kurie maisto produktai dažniausiai sukelia problemų?
-
Karvės pieno produktai. Karvės pienas ir iš jo pagaminti produktai yra dažniausia kūdikių diskomforto priežastis. Tai sūris, varškė, sviestas, ledai ir pan.. Gaminant kai kuriuos maisto produktus dedama karvės pieno miltelių, todėl verta atidžiai peržiūrėti visa etiketes. Dauguma pieno mišinių yra pagaminti karvės pieno pagrindu. Alergija karvės pieno produktas nėra tas pats, kas laktozės netoleravimas: laktozė yra pieno cukrus ir jam suvirškinti reikalingas enzimas laktazė. Laktozės netolerancija pasireiškia pilvo pūtimu ir viduriavimu, ir dažniau pasireiškia suaugusiems, nei kūdikiams. Kūdikiams dažniau pasireiškia antrinis laktozės netoleravimas dėl gausios pieno gamybos arba dėl dažno krūtų kaitaliojimo, kuomet kūdikis gauna daug laktozės ir nepajėgia jos visos suvirškinti. Dažniausiai tai išsisprendžia leidžiant žįsti vieną krūtį tol, kol kūdikis pats paleis ir neskubant siūlyti antrosios krūties.
-
Sojos produktai. Apie pusė vaikų, jautrių karvės pienui, yra jautrūs ir sojos produktams. Sojos taip pat dedama gaminat daugelį produktų, todėl atidžiai rinkitės maistą. Kai kurie pieno mišiniai gaminami sojos baltymų pagrindu.
-
Grūdinės kultūros, tokios kaip kviečiai, kukurūzai ir avižos
-
Riešutai ir žemės riešutai
-
Žuvis
Kai kurie kūdikiai (labai nedaugelis) gali būti jautrūs citrusiniams (apelsinams ar greipfrutams), daug rūgščių turintiems vaisiams ar daržovėms (ananasams, pomidorams), šokoladui. Alergiją gali kelti jautiena, vištiena, kiaušiniai. Diskomfortą gali kelti ir vaistai, kuriuos vartoja mama ar kurie yra paskirti kūdikiui.
Jeigu manote, kad jūsų kūdikis jautrus valgomam maistui, nustokite jį valgyti ir išimkite kitus maisto produktus, kurių sudėtyje yra ši sudedamoji dalis. Daugelis maistinių medžiagų, keliančių problemas, pasišalina iš organizmo per kelias dienas. Karvės pieno produktų pašalinimas gali užtrukti vieną – dvi savaites. Stebėkite, ar kūdikiui pagerėjo jums nustojus valgyti įtartiną maistą. Būtų puiku, jeigu vestumėte savo mitybos dienoraštį, kuriame žymėtumėtės viską, ką suvalgėte, visus emocinius išgyvenimus ir jūsų kūdikio reakciją. Tokio dienoraščio vedimas dvi tris savaites leidžia pamatyti ar yra ryšys tarp maisto, emocinės atmosferos ir kūdikio savijautos. Jeigu išėmus įtarimą keliančius produktus kūdikio būklė pagerėjo, grąžinkite išimtus produktus nedideliais kiekiais (pvz. arbatinio šaukštelio dydžio gabalėlį sūrio) ir pastebėkite, ar situacija vėl blogėja. Jeigu jūsų gydytojas sako, kad tai alergija, pasitarkite su juo prieš pradėdamos vėl valgyti alergiją sukeliantį produktą. Jeigu paaiškėja, kad jūsų kūdikis jautrus ar alergiškas kai kuriems maisto produktams, pasitarkite su dietologu, kad galėtumėte valgyti pilnavertį maistą net ir išėmę iš savo raciono tokius produktus kaip pienas ar žuvis.
Parengė Rima Kurtinatienė
Šaltiniai:
-
International Lactation Consultant Association. ILCA's INSIDE TRACK „Only a Few Babies Have Problems With Foods Their Mothers Eat “ By Phyllis Kombol, RNC, MSN, IBCLC, and Tonia P. Steele, RN, IBCLC, RLC , 2010
-
Riordan J., Wombach K. Breastfeeding and Human Lactation, 4th ed. Boston and London: Jones and Bartlett, 2009.