Maisto pažinimas per mamą. Kaip kūdikis išmoksta mėgti maistą

Priešpienyje yra apie 4 procentai laktozės - pieno cukraus. Brandžiame mamos piene yra apie 7 procentai laktozės, tad mamos pienas yra neabejotinai saldus. Mišinyje siekiama užtikrinti kūdikiui būtiną cukraus kiekį kaip standartą imant mamos pieną. Kai ateina laikas kūdikiui pasiūlyti kitą maistą daugelis gydytojų ir tėvų mano, kad primaitinimo negalima pradėti nuo saldaus skonio maisto, nes kūdikis prie jo pripras ir atsisakys valgyti kitų skonių – kartų, sūrų, rūgštų, pikantišką maistą. Nėra tyrimų, kurie patvirtintų šį teiginį ir priešingai, yra atliktas tyrimas, kuris parodė, kad nebuvo jokio skirtumo tarp kūdikių reakcijos į morkas priklausomai nuo to ar prieš morkas jie ragavo saldžių vaisių, ar neragavo (24). Mamos pienas ir specialiems poreikiams neskirtas mišinys yra saldus, tad dauguma kūdikių nuo gimimo jau yra pripratę vartoti saldų maistą. Ką galima padaryti, kad kūdikis noriai valgytų įvairų ir sveiką maistą – daug daržovių, mėsą, žuvį?

Kūdikis pažinti skonius mokosi jau nėštumo metu

Iš tiesų skonius ir kvapus kūdikis mokosi pažinti jau nėštumo metu. Mamos vaisiaus vandenys keičia skonį ir kvapą priklausomai nuo to, ką mama suvalgo. Susidūrimas su įvairiais skoniais vyksta nėštumo metu per vaisiaus vandenis. Besilaukiančiai mamai pavartojus česnako eterinio aliejaus kapsulių keitėsi vaisiaus vandenų kvapas po 45 min, 4 iš 5 nėštukių vaisiaus vandenys buvo įvertinti kaip turintys česnako kvapą. (1) Suaugusieji gali užuosti kumyną, karį, ožragę (15), česnaką (12) naujagimių vaisiaus vandenyse, jeigu mamos šiuos prieskonius vartojo prieš pat gimdymą. Kadangi kūdikis ryja vaisiaus vandenis, o skonio svogūnėliai nėštumo antroje pusėje jau yra išsivystę, vaisius ragauja mamos suvalgytą, ypač stipraus skonio, maistą. Ir, atrodo, kūdikiai tai gali prisiminti. Toks skonio pažinimas per mamos pieną gali padėti vaikui priimti kitą maistą, kai ateina laikas primaitinti. Daugelis mamos valgomų produktų ar įkvepiamų medžiagų (tabako, kvepalų) skonių/kvapų patenka į mamos vaisiaus vandenis. Vienas iš tyrimų buvo atliktas su morkų sultimis, kurias mamos gėrė nėštumo metu ir žindydamos, rezultatai parodė, kad toks susidūrimas su morkų skoniu mažino kūdikio pasibjaurėjimo reakcijas morkų skoniu pradėjus primaitinimą. (14) Šis mokymasis leidžia kūdikiui pažinti ir atskirti valgomo ir žmonėms nevalgomo maisto kvapus dar prieš paragaujant.

Salduma ne tik skanu, bet ir nuskausmina

1988 m. atliktas tyrimas su aštuoniais naujagimiais paėjus dviem valandom po gimimo, fiksuojant jų veido išraiškas, nustatė, jau tokio amžiaus kūdikiai aiškiai skiria saldų skonį (25 proc. sacharozės tirpalą) ir jaučia skirtumą tarp rūgštaus (2,5 proc. citrinų rūgšties) ir kartaus (0,25 proc. cinino hidrochlorido). Į sūrų skonį (4,3 proc. natrio chlorido, valgomosios druskos tirpalą) nereagavo. (2)

Kūdikiai mėgsta saldumą ir jeigu kūdikiams duodama gerti ko nors kito, ne mamos pieno, jie bus linkę išgerti daugiau, jeigu gėrimas bus pasaldintas (3). Tas tinka ir vandeniui, pasaldinam sacharoze ar laktoze, ir karvės pienui (4).

Saldus skonis burnoje kūdikius veikia raminančiai. Kūdikiams davus 2 ml 12 proc. sacharozės sirupo arba 24 proc. sacharozės sirupe pamirkytą čiulptuką prieš skausmingą procedūrą sumažina verkimo trukmę per pusę ir mokslininkai daro prielaidą, kad sacharozė – saldus skonis – gali turėti raminantį efektą (5), tačiau nesaldūs angliavandeniai tokio poveikio neturi (6). Saldus skonis turi raminantį efektą tik vartojant per burną, nes nesaldūs angliavandeniai ar sacharozės sirupas tiesiai į skrandį nesumažina kūdikių verkimo trukmės skausmingų procedūrų metu. (7).

Sūrus skonis

Sūrus skonis nėra mėgstamas ar – tikėtina – identifikuojamas nuo gimimo ir potraukis jam atsiranda tik laikui bėgant. Tarp 4 ir 24 mėnesių vaikai jau linkę atpažinti ir domėtis sūriu skoniu ir sūraus skysčio suvartoja daugiau, tačiau nuo 31-60 mėnesio reakcija į sūrų skonį tampa mažesnė. (8) Dažnas susidūrimas su sūriu skoniu, kai kūdikiui mažiau nei 6 mėnesiai didina tikimybę, kad kūdikis ir mažas vaikas labiau mėgs sūrius patiekalus.(23)
 Tačiau kūdikio druskos mėgimas taip pat siejasi su jo patirtimi pačioje nėštumo pradžioje. Kūdikiai, kurių mamos patyrė sunkią nėštumo toksikozę – jas labai pykino ir jos daug vėmė pirmąjį nėštumo trimestrą, sulaukę 4 mėnesių suvalgydavo daugiau sūraus tirpalo nei kūdikiai mamų, kurios nėštumo pradžioje nejautė pykinimo ar jas pykino nedaug (17). Viduriavimas kūdikystėje taip pat didina tikimybę, kad sulaukus suaugusiojo amžiaus asmuo labiau mėgs sūrų maistą nei tie, kurie kūdikystėje nepatyrė viduriavimo (18). Kaip žinoma, žindomi kūdikiai rečiau viduriuoja kūdikystėje, nei nežinodmi. 

Kartus skonis

Kartaus skonio atpažinimas ir atstūmimas pastebimas labai greitai po gimimo ir tikėtina veikia kaip apsisaugojimo nuo toksiškų medžiagų. (9,10,11). Tuo pačiu tai kelia klausimą – kaip padėti kūdikiams priimti ir išmokti valgyti daržoves, kurių dalis turi būtent kartų skonį. Tyrimai rodo, kad jautrumas karčiam skoniui yra skirtingas: kai kurie vaikai jaučia pačius mažiausius kartaus skonio niuansus, kitiems jis turi būti labiau išreikštas, kad būtų atpažintas. Šis skirtumas gali būti nulemtas ir tam tikros genų ekspresijos (21). Tačiau tikėtina, kad su amžiumi jautrumas karčiam skoniui gali mažėti ir šis skonis gali darytis labiau priimtinas. (22)

Mamos pieno skonis ir kvapas – kūdikio informavimo būdas

Kūdikiai ir maži vaikai turi sistemas, kurios fiksuoja ir skatina saldaus ir sūraus skonio troškimą ir norą suvartoti daugiau tokio maisto, nes jis yra turtingas kalorijomis ir mineralais, kurių gauti iki pastarųjų kelių dešimtmečių buvo gana sudėtinga. Ragaudami maistą, kūdikiai taip pat išmoksta kokio skonio iš kokio maisto tikėtis. Pvz., nuo ankstyvo amžiaus girdomi saldžiu vandeniu kūdikiai ir maži vaikai vėliau labiau mėgsta saldintus gėrimus nei tie, kurie gėrė nesaldų vandenį. Tai nepanašu į saldaus skonio teikiamo malonumo siekį, o labiau į pasaulio pažinimą ir mokymąsi kas turi būti ir kas neturi būti saldu. (20)

Skonis yra neatsiejamas nuo kvapo ir maisto kvapas dar net neparagavus maisto gali mumyse pažadinti norą valgyti arba sukelti pasibjaurėjimą. Kūdikiai neturi galimybių rinktis maistą pagal kvapą, tačiau žindomi kūdikiai gali susidurti su skirtingais mamos pieno skoniais ir kvapais priklausomai nuo to, ką mama suvalgė. Eksperimentinio tyrimo metu mokslininkai stebėjo kūdikių žindimą vieną, dieną, kai mama valgė jai įprastą maistą, o tada mamoms davė česnako kapsulių arba placebo (kapsulių be česnako) , kurias mamos gėrė skirtingu metu. Praėjus 2 valandoms po česnako kapsulės išgėrimo mamos piene jaučiamas česnako kvapas. Eksperimento pabaigoje visos mamos vėl buvo stebimos kaip kūdikiai elgėsi prie krūties ir šį kartą visos mamos gavo česnako kapsulių. Į česnako skonį reagavo tik kūdikiai iš placebo grupės: kūdikiai žindo krūtį ilgiau ir dažniau lyginant su kontroline diena iki eksperimento, nors pieno nesuvalgė daugiau. Kūdikiai, kurie jau buvo ragavę česnako kvapo pieno eksperimentinio stebėjimo dieną nereagavo į mamos pieno kvapo ar skonio pokyčius. Panašus kūdikių elgesys užfiksuotas ir mamai suvartojus didesnį kiekį vanilės ir esant vanilės kvapui piene. (12, 13). Įdomu tai, kad mamos nežinojo, kokias kapsules jos gavo – česnako ar placebo. Iš česnako kapsules vartojusių moterų grupės visos moterys buvo įsitikinusios, kad gavo česnako kapsules, bet tik 20 procentų įvardijo, kad kūdikiui tuo metu pasireiškė pilvo dieglių požymiai. Tuo tarpu iš placebo grupės 40 procentų mamų buvo įsitikinusios, kad gėrė česnako kapsules ir tos pačios mamos tvirtino, kad jų kūdikiams pasireiškė pilvo dieglių požymiai.
Suaugusieji moters piene gali užuosti ir alkoholį (19). Tad mamai vartojant net ir nedidelius kiekius, kūdikis gali jausti alkoholio kvapą ir skonį, o kartu patirti ir nepageidaujamas alkoholio pasekmes raidai bei miego sutrikdymą.

Išvadą, kad žindomiems kūdikiams gali būti lengviau pereiti prie suaugusiųjų maisto daro ir mokslininkai, atlikę žindomų ir nežinodmų kūdikių supažindinimą su žirnelių ar žaliųjų pupelių tyre 10 kartų iš eilės. Žindomi kūdikiai greičiau padėjo suvalgyti didesnius kiekius tyrės nei maitinami mišiniu. (16) Dažnas naujo skonio ragavimas gali daryti maistą labiau priimtu, o žindymas suteikia galimybę dažnai susidurti su suaugusiųjų maisto skoniu.

Maitinimas mišiniu ir skonių pažinimas

Jeigu kūdikis maitinamas tuo pačiu mišiniu visą laiką, jo patirtis su skonių įvairove yra labai ribota ir tokie kūdikiai išmoksta labiau mėgti mišinio skonio maistą. Labai stipriai suskaidžius baltymus hidrolizuotuose mišiniuose yra daug daugiau laisvųjų aminorūgščių, tame tarpe ir gliutamato, medžiagos, kuri pažadina pikantiško skonio reakcijas ir natūraliai dideliais kiekiais yra motinos piene ir daugelyje kito maisto. Taip pat yra ir sieros lakiųjų medžiagų, kurios randamos kopūstinėse daržovėse – brokoliuose ir pan. Tiek žindomi, tiek hidrolizuotas mišiniais maitinami kūdikiai mieliau valgo tokių skonių turinį maistą. Tai kelia klausimą apie tai, kaip turėtų įvairuoti mišinio skonis, nes kol kas atrodo, kad įprastais mišiniais ir visą laiką tuo pačiu mišiniu  maitinami kūdikiai išmoksta mėgti tokį skonį, kurio natūraliai suaugusiųjų maiste nėra. Net jeigu kūdikis maitinamas hidrolizuotais mišiniais, bet šeima nemėgsta kopūstinių daržovių, kūdikiui įprasto maisto gali būti ir nepasiūloma ir vėliau jo potraukis tokiam skoniu ima nykti.

Kaip kūdikiui padėti pamėgti daržoves ir vaisius?

Įvairių skonių pažinimas per vaisiaus vandenis ir mamos pieną ar kai kurių skonių pažinimas per mišinį didina tikimybę, kad panašaus skonio maistas bus labiau priimtinas, kai kūdikis pradės valgyti kitą maistą, tačiau svarbu, kad mama reguliariai valgytų tą maistą. (26)

Pamėgti maistą kūdikiui padeda pakartotinis susidūrimas su to paties skonio patiekalu ne mažiau 8-10 kartų. Tai taip pat padidina ir tos pačios maisto grupės kitų produktų priėmimą. Pvz., pripratus prie vaisių, naujas vaisius bus priimtinesnis, pripratus prie daržovių, nauja daržovė bus priimtinesnė. (25)

Kaip jau žinome, tyrimai rodo, kad neegzistuoja teisingas maisto produktų eiliškumas tam, kad kūdikis pamėgtų daržoves (24), o pakartotinis kasdienis ragavimas skirtingų skonių maisto padidina naujo maisto produkto priėmimo tikimybę. Kūdikiai, pakaitomis 10 dienų ragavę bulvių, žirnelių ir moliūgo tyrių daugiau ir noriau valgė morkas 11-ąją ir vištieną 12-ąją dieną lyginant su kūdikiais, kurie visas 10 eksperimento dienų valgė arba morkų arba bulvių tyrę. (29)

Pakartotinis susidūrimas su įvairios tekstūros ir skonio maistu didina tikimybę, kad kūdikis, susidūręs su visiškai jam nauju maistu noriai jo paragaus. (25)

Kai kūdikis skirtingų valgymų metu susiduria su skirtingais, kontrastingais skoniais, o taip pat to paties valgymo metu gali paragauti skirtingo skonio maisto, didėja tikimybė, kad naujas maistas jam bus lengviau pamėgiamas. (25)

Naujo maisto patiekimas su jau įprasto skonio maistu didina tikimybę priimti naują skonį.

Karčios daržovės (pvz., įvairių rūšių kopūstai) turėtų būti patiekiamos atskirai, nemaišant skonių, arba kartu su kitomis įvairiomis daržovėmis, tai daroma kantriai ir dažnai.

Kūdikiai gali rodyti savo nepasitenkinimą maisto skoniu ne tik atsisakydami valgyti, bet ir veido išraiškomis. Tačiau tyrimai rodo, kad nepasitenkinimas gali būti išreiškiamas ilgai, o tuo tarpu suvalgomo maisto kiekis didėja. Tad tėvams rekomenduotina reaguoti ne į veido išraiškas, bet į suvalgomo maisto kiekį. (26)

Maisto tekstūra taip pat yra labai svarbi. Kūdikiai, kurie 6-12 mėnesių laikotarpyje gavo paragauti smulkiai sutrinto, rupiai sutrinto ir netrinto maisto, vėliau mėgo įvairios tekstūros maistą. Tačiau tiriant rupesnio maisto įvedimą pagal amžiaus grupes, pasirodė, kad tie, kurie rupesnį maistą paragavo 6-9 mėnesių laikotarpyje lyginant su tais, kurie paragavo 9 mėnesių ar vėliau, sulaukę septynerių metų valgė daugiau skirtingo maisto, įskaitant 10 papildomų rūšių daržovių ir vaisų ir turėjo mažiau valgymo problemų. Anksčiau gavę valgyti rupiau sutrinto maisto kūdikiai demonstravo daugiau nepasitenkinimo, neigiamų emocijų, kūno kalba dažniau rodė nenorą tokį maistą valgyti. Tačiau tai buvo būdinga tik pradžioje. Tyrimo duomenys rodo, kad ankstyvas susidūrimas su sudėtingesnės tekstūros maistu padidina tikimybę, kad vėliau sudėtingos tekstūros maistas bus mėgimas. (27) Taip pat 12 mėnesių kūdikiai, kurie turėjo daugiau patirties su įvairios tekstūros maistu ramiau reagavo į supjaustytas, o ne sutrintas morkas nei tie kurių patirtis su įvairiomis tekstūromis buvo mažesnė. (28)

Rima Kurtinaitienė, 
žindymo konsultatntė IBCLC

1. Literatūra
2. Chem     Senses. 1995 Apr;20(2):207-9. Garlic ingestion by pregnant     women alters the odor of amniotic fluid. Mennella JA1, Johnson     A, Beauchamp GK.
3. Rosenstein,     D. & Oster, H. (1988). Differential facial responses to four     basic tastes in newborns. Child Development, 59, 1555–68
4. Desor, J. A.,     Maller, O. & Turner, R. E. (1973). Taste in acceptance of sugars     by human newborns. Journal of Comparative and Physiological     Psychology, 84, 496–501.
5. Beauchamp, G.     K. & Cowart, B. J. (1985). Congenital and experiential factors     in the development of human flavour preferences. Appetite, 6,     357–372.
6. Blass, E. M.     & Hoffmeyer, L. B. (1991). Sucrose as an analgesic for newborn     infants. Pediatrics, 87, 215–18.
7. Ramenghi, L.     A., Griffith, G. C., Wood, C. M. & Levine, M. I. (1996). Effect     of non-sucrose sweet tasting solution on neonatal heel prick     responses. Archives of Disease in Childhood, 74, F129–F131.
8. Ramenghi, L.     A., Evans, D. J. & Levene, M. I. (1999). ‘Sucrose analgesia’:     absorptive mechanism or taste perception? Archives of Disease in     Childhood Fetal and Neonatal Edition, 80, F146–F147.
9. Beauchamp, G.     K., Cowart, B. J. & Moran, M. (1986). Developmental changes in     salt acceptability in human infants. Developmental Psychobiology,     19, 17–25.
10.     Beauchamp     GK, Mason JR. Comparative hedonics of taste. In: Bolles RC,     editor. ed. Hillsdale, NJ: Lawrence Ealbaum Associates, Inc,     1991:159–83.
11. Glendinning     JI. Is the bitter rejection response always adaptive? Physiol     Behav 1994;56:1217–27.
12.     Lindemann     B. Taste reception. Physiol Rev 1996;76:718–66.
13. Mennella, J.     A. & Beauchamp, G. K.(1993b). The effects of repeated exposure     to garlic flavored milk on the nursling’s behaviour. Pediatric     Research, 34, 805–8.
14.     Mennella,     J. A. & Beauchamp, G. K.(1996). The human infant’s response to     vanilla flavors in mother’s milk and formula. Infant Behavior and     Development, 19, 13–19.
15. Mennella J. A. Jagnow C.P., Beauchamp G.K. Prenatal and postnatal flavor learning by human infants. Pediatrics. 2001 Jun;107(6):E88. 
16. Hauser     GJ, Chitayat D, Berns L, Braver D, Muhlbauer B Peculiar odours in newborns and maternal prenatal ingestion of spicy food. Eur J Pediatr. 1985 Nov; 144(4):403.
17. Sullivan     SA, Birch LL. Infant dietary experience and acceptance of solid foods. Pediatrics. 1994 Feb; 93(2):271-7.     
18. Crystal S. R., Bernstein L. Infant Salt Preference and Mother's     Morning Sickness Appetite Volume 30, Issue 3, June 1998, Pages     297-307    
19. Crystal     S.     R., Bernstein     L. Morning     sickness: impact on offspring salt preference. Appetite. 1995     Dec;25(3):231-40.     
20. Mennella JA, Beauchamp GK The     transfer of alcohol to human milk. Effects on flavor and the     infant's behavior. N Engl J Med. 1991 Oct 3; 325(14):981-5.
21. Beauchamp GK, Cowart BJ. Congenital and experiential factors in the development of human flavor preferences. Appetite. 1985 Dec;6(4):357-72.
22. Lipchock     S.V., Mennella J.A., Spielman A.I., Reed D.R. Human bitter perception correlates with bitter receptor     messenger RNA expression in taste cells. Am     J Clin Nutr. 2013 Oct;98(4):1136-43.     
23. Mennella J.A., Pepino M.Y., Duke F.F., Reed D.R. Age     modifies the genotype-phenotype relationship for the bitter receptor     TAS2R38. BMC Genet. 2010 Jul 1;11:60.
24. Stein L.J., Cowart B.J., Beauchamp G.K. The development of  salty taste acceptance is related to dietary experience in human infants: a prospective study. Am J Clin Nutr. 2012 Jan;95(1):123-9.     
25. Gerrish C.J., MennellaJ.A. Flavor variety enhances food acceptance in formula-fed infants. Am J Clin Nutr. 2001     Jun;73(6):1080-5.    
26. Mennella J.A.1,Nicklaus S., Jagolino A.L, Yourshaw L.M. Variety is the spice of life: strategies for promoting fruit and vegetable acceptance during infancy. Physiol Behav. 2008 Apr 22;94(1):29-38.         
27. Forestell C.A., Mennella J.A. Early determinants of fruit and vegetable acceptance. Pediatrics. 2007 Dec;120(6):1247-54.    
28. Brenda Lundy, Tiffany Field, Kirsten Carraway, Sybil Hart,Julie Malphurs, Marla Rosenstein, Martha Pelaez‐Nogueras, Frances Coletta, Dana Ott & Maria Hernandez‐Reif (2006) Food Texture Preferences in Infants Versus Toddlers, Early Child Development and Care, 146:1, 69-85.
29. Blossfeld I., Collins A., Kiely M., Delahunty C.   (2007b). blossand the role of early experiences. Food     Qual. Prefer. 18, 396–404. 10.1016
30. Gerrish     C.J. Mennella     J.A. Flavor variety enhances food acceptance in formula-fed infants.      The American Journal of Clinical Nutrition, Volume 73,     Issue 6, 1 June 2001, Pages 1080–1085.