Ar valgyti tik mamos pienelį 6 mėnesius iš tiesų yra pavojinga?

Paskelbė rima - 2011, Sausis 26 - 20:24

Neseniai internetinėje spaudoje pasirodęs straipsnis, esą Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO, World Health Organization) rekomendacija kūdikius iki 6 mėnesių maitinti tik motinos pienu yra nepagrįsta moksliniais tyrimais ir gali būti žalinga, sujaudino daugelį kūdikius išimtinai krūtimi maitinančių mamų. Straipsnis, išspausdintas Brithish Medical Journal (BMJ), tapo pretekstu skandalingoms antraštėms. Lietuvos internetinė spauda taip pat neatsiliko nuo anglakalbiškos sensacijų ieškančios spaudos.

PSO rekomendacija tyrimais pagrįsta 2009 metais

2001 m. PSO pakeitė iki to laiko galiojusią rekomendaciją kūdikius pradėti papildomai maitinti nuo 4–6 mėnesių rekomendacija tai daryti tik sulaukus 6 mėnesių. PSO pranešime teigiama, kad naujoji rekomendacija nėra nepagrįsta – ją patvirtino sisteminė įvairių tyrimų apžvalga, atlikta 2009 metais. Ši rekomendacija kūdikius pradėti papildomai maitinti tik nuo 6 mėnesių galėjo padaryti įtaką paruošto kūdikių maisto pardavimui ir jį gaminančių įmonių pelnui.
Tyrimai parodė, kad, žindant vaikus mažėja įvairių infekcijų bei ligų tikimybė ir besivystančiose, ir išsivysčiusiose šalyse. Pavyzdžiui, išsivysčiusiose šalyse atliktų tyrimų duomenimis, žindytų kūdikių sergamumas žemutinių kvėpavimo takų infekcijomis mažėja 72 proc., žarnyno infekcijomis – 64 proc., viduriniosios ausies uždegimu – 50 proc., atopiniu dermatitu – 42 poc., astma – 27 proc., taip pat mažėja susirgimų diabetu, leukemija, žindyti kūdikiai rečiau turi antsvorį ar miršta dėl staigios kūdikių mirties sindromo. Motinoms, žindžiusioms savo kūdikius, mažėja rizika susirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu. Vėliau įvedant papildomą maistą mažėja žarnyno infekcijų tikimybė.  Svarbu ir tai, kad, pateikus rekomendaciją pradėti papildomą maitinimą kitu maistu tik sulaukus 6 mėnesių, sumažėjo atvejų, kai kūdikiams potencialiai žalingas kietas maistas įvedamas nesulaukus 4 mėnesių.

Vaiko mitybos įpročiai priklauso ne tik nuo papildomo maisto

Didžiosios Britanijos UNCEF komitetas pabrėžia, kad BMJ išspausdintas straipsnis nėra pagrįstas naujai atliktais tyrimais bei įrodymais – tai greičiau tėra pakartotinis ankstesnių duomenų įvertinimas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad trys iš keturių sensacingojo straipsnio BMJ autorių bendradarbiauja su kūdikių maisto pramonės atstovais. 
BMJ išspausdintame straipsnyje abejonės dėl vėlesnio papildomo maisto remiamos tuo, kad, atidedant kieto maisto ragavimą, gali padidėti geležies stokos sukeltos mažakraujystės rizika, celiakija ir maisto alergijos tikimybė. Taip pat išreiškiama nepagrįsta nuomonė, kad, anksčiau su nauju skoniu supažindintas vaikas, vartos daugiau žalialapių daržovių ateityje, ir taip bus užtikrinta sveikesnė jo mityba. Tačiau neatsižvelgta į tai, kad mamos pienu maitinami kūdikiai jau ragauja įvairius skonius – juk pieno skonis kinta ir priklauso nuo mamos mitybos. Žindomi kūdikiai mieliau valgo tą maistą, kurio skonį ragavo per pieną, taigi mamos mityba irgi gali turėti įtakos tolesniam vaiko pasirinkimui. Maisto mėgimą ar nemėgimą gali lemti ir aplinkybės bei formos, kuriomis maistas buvo patiektas, todėl sveika vaiko mityba besirūpinantys tėvai turėtų ieškoti tinkamų sveiko maisto patiekimo būdų. 

Kūdikių mažakraujystės rizika gali išaugti dėl įvairių veiksnių

PSO pranešime tvirtinama, kad nuo tada, kai įsigaliojo rekomendacija kūdikius išimtinai žindyti iki 6 mėnesių, nebuvo pastebėta jokių kūdikių ir vaikų augimo sutrikimų, išskyrus tai, kad kai kuriose besivystančiose šalyse užfiksuotas geležies kiekio vaikų kraujyje sumažėjimas. Tačiau Didžiosios Britanijos UNICEF komitetas teigia, kad geležies stokos sukeltos mažakraujystės rizika gali išaugti dėl kai kurių iki šiol tebetaikomų praktikų, kurios iš tiesų pastebimai sumažina naujagimių ir kūdikių geležies atsargas. Kūdikių mažakraujystės veiksniai gali būti motinos mažakraujystė nėštumo metu ir ankstyvas virkštelės nukirpimas po gimimo, nesulaukus, kol ji nustos pulsuoti. Pastarasis veiksnys gal net iki 33 proc. sumažinti kūdikio geležies atsargas. Kita vertus, motinos pienas yra geriausiai pasisavinamos geležies šaltinis: iš motinos pieno pasisavinama apie 49 proc. jame esančios geležies, o iš kito maisto geležis pasisavinama gerokai sunkiau. Dar daugiau, daugelis iš pradžių duodamo kūdikių maisto turi mažai geležies.
Celiakija siejama su įvairiuose grūduose esančio gliutenio įvedimu į kūdikio racioną. Tačiau Vyriausybės mokslo patarėjų mitybos klausimais ir Chemikalų toksiškumo maiste, vartojimo prekėse ir aplinkoje komitetai (The Governments Scientific Advisory Committee on Nutrition and Committee on Toxicityof Chemicals in Foods, Consumer Products and the Environment) tvirtina, kad šiuo metu turimi duomenys neleidžia apibendrintai nurodyti laiko, nuo kada būtų tikslinga į mitybą įvesti gliutenio turinčius produktus nei sveikiems kūdikiams, nei kūdikiams, kuriems nustatyta didesnė celiakijos išsivystymo rizika.

Duomenų apie išaugusią alergijos riziką kol kas nėra

Šiuo metu atliekami tyrimai, kurie turėtų patvirtinti arba paneigti neseniai gautus duomenis, kad kūdikiams, kuriems numatoma alergijos rizika, galbūt galėtų būti naudinga anksčiau duoti papildomus maisto produktus. Tačiau kol kas tokių įrodymų dar nepateikta. Jeigu ši prielaida pasitvirtintų, ji būtų susijusi tik su atskirų kūdikių maitinimo ypatumais, o bendrosios rekomendacijos nesikeistų.
Kūdikiai vystosi labai individualiai ir skirtingai. Kai kurie kūdikiai gali būti pasiruošę papildomam maistui šiek tiek anksčiau ar šiek tiek vėliau, nei sulaukia 6 mėnesių, be to, skirtingi kūdikiai mėgs iš skirtingų produktų ir skirtingai paruoštą maistą, todėl tėvams todėl svarbu stebėti kiekvieno kūdikio augimą, sveikatą ir pomėgius. Kita vertus, norint, kad kūdikiai ir vaikai maitintųsi kuo sveikiau, tėvams pirmiausia reikia patiems tai daryti – juk svarbiausia vaikų mokytojai esame mes.

Parengė Le Leche League International vadovė Rima Kurtinaitienė ir Vitalija Meilūnė
www.zindymas.lt, www.prieraisiojitevyste.lt

Paskelbta www.bernardinai.lt