Anksčiau ar vėliau ateina laikas, kai žindymas baigiasi. Kaip užbaigti šį svarbų procesą?
Kiekviena diena, savaitė mėnuo – svarbi
Nesvarbu, kiek žindėte – kelias dienas, savaitę, mėnesius, kiekvienas mamos pieno lašas yra svarbus ir reikšmingas kūdikiui. Kuo ilgiau žindome, tuo labiau saugome vaiką nuo įvairių ligų ir sveikatos problemų, o nauji moksliniai tyrimai netgi rodo, kad ilgiau žindytų vaikų smegenys yra didesnės. Bėgant laikui mamas aplanko mintis arba joms aplinkiniai primenama, kad laikas žindymą baigti, dažnai nurodydami priežastis, kurios ne visada yra pagrįstos. Nereta mama, žiūrėdama į savo mažylį, palaimingai žindantį krūtį, sunkiai įsivaizduoja nujunkymo procesą ir klausia savęs, kaip gi reikės atsisveikinti su mamos pienuku.
Žindymas - tai santykis su vaiku
Pirmaisiais mėnesiais, kol mažylis valgo tik mamos pieną, didelę dalį žindymo svarbos matome mityboje: tyrimai rodo, kad žindomi vaikai auga geriau ir yra sveikesni. Tačiau krūties žindimas – tai ne vien maistas. Tai ir saugumo jausmas mamos glėbyje, nusiraminimas. Per žindymą kuriamas mamos ir vaiko emocinis santykis. Ilgiau žindydama mama darosi jautresnė vaiko poreikiams, greičiau juos atliepia ir deda vaikui saugaus prieraišumo pamatus. Kai nutraukiame žindymą, vaikas netenka ne tik maisto šaltinio, bet ir įprasto būdo nusiraminti, o mamai tenka sąmoningai suprasti ir perkeisti savo santykį su vaikui iš žindymo teikiamo artumo į artumą nebežindant. Ne veltui lietuvių kalboje žodis junkyti turi ne tik žindymo prasmę, bet ir – mokymo prasmę. O mokymasis yra procesas, kuriam reikia laiko.
Staigus nujunkymas – stresas ir mamai, ir vaikui
Kai mano pirmagimis sulaukė vienerių, jaučiausi pavargusi nuo naktinių žindymų ir labai norėjau pagaliau išsimiegoti. Nusprendžiau, kad jau laikas baigti naktinius žindymus ir pasinaudojau vieninteliu tuo metu mano žinotu nujunkymo būdu – tiesiog nebedaviau krūties. Trečiąją verkimo naktį nebeištvėriau ir paėmiau klykiantį vaiką iš vyro, kuris tas tris naktis jį sūpavo, rankų ir nustebau, kai mažylis nutilo ir net nepaprašęs krūties užmigo mano glėbyje. Manau, jam buvo ne tiek sunku be krūties, kiek buvo baisu būti be mamos.
Staigus nujunkymo būdas – tiesiog vieną dieną vaikui nebeduoti krūties – yra gana populiarus Lietuvoje. Dienos metu dažniausiai tai nekelia sunkumų, bet naktimis tenka vaikutį rikdyti, nes jo dėmesio neišeina nukreipti. Paprastai po trijų – keturių naktų, kartais ir ilgiau, vaikas supranta, kad mamos pieno nebegaus, pasiduoda ir nustoja rėkti. Kartais šis būdas dar derinamas su mamos išvažiavimu kelioms dienoms, nes nėra mamos, nėra ir krūties. Tačiau tai kelia problemų vaiko ir mamos sveikatai. Vaikas patiria emocinę traumą staiga netekdamas įprasto maisto, nusiraminimo šaltinio ir dar prarasdamas galimybę būti su mama. Vaiko kūnas turi greitai persitvarkyti virškinti vien tik kitą maistą ir nebegauti iš mamos pieno be tik maistinių, bet ir virškinimą gerinančių medžiagų. Taip pat imuninė sistema staiga netenka svarbios paramos. Vaikas turi greitai persiorientuoti į naujus nusiraminimo būdus ir tie būdai ne visada gali būti tinkami. Ir taip pat skubiai reikia keisti santykius su mama, vietoje vienų nutrūkusių sukurti kitus. Psichologai tvirtina, kad prie pokyčių vaikai turėtų būti pratinami pamažu, kad turėtų laiko apsiprasti ir prisitaikyti. Žindymo nutraukimas yra didelis pokytis vaiko gyvenime.
Mamai staigus nujunkymas gali kelti problemų su krūtimis – užsiblokavę latakai, mastitas gali būti staigaus nujunkymo palydovai. Moteriai gali tekti kurį laiką nutraukti pieną iš krūtų, kad jos nustotų gaminti pieną, nes krūties nenustoja gaminti pieno dėl to, kad mes nusprendžiame nebežindyti. Staigiai nujunkant taip pat keičiasi ir hormonų pusiausvyra organizme, dėl to kai kurioms moterims gali išryškėti depresijos simptomai. Neatsižvelgus į tai, kad žindyvei reikia valgyti šiek tiek daugiau, nei nežindančiai moteriai, nujunkymas gali tapti svorio priaugimo priežastimi.
Lėtas nujunkymas
Kuo galime pakeisti staigų nujunkymą? Negi vienintelė alternatyva yra žindyti vaiką kol jis pats atsisakys? Gera išeitis būtų ne nubrėžti ribą, iki kada žindysime vaikutį, bet leisti jam parodyti, kada jis pasiruošęs atsisakyti žindymo. Tai nebūtinai reiškia, kad vaikas žįs krūtį iki mokyklos, kaip kad neretai pergyvena mamos ar seneliai. Kai kurie vaikai jau būna pasiruošę atsisakyti krūties sulaukę vienerių, kitiems reikia kiek daugiau laiko.
Stebėdamos savo vaiką ir retkarčiais pasitikrindamos galime pamatyti, kada mažylis jau pasiruošęs:
-
Mažiau nori žįsti
-
Valgo įvairų sveiką maistą
-
Jaučiasi saugus su mama
-
Priima kitus raminimo būdus
-
Retkarčiais leidžiasi įtikinamas nežįsti
-
Kartais užmiega pats, nežįsdamas
-
Nesusinervina, kai švelniai pasiūlote nebežįsti
-
Kai pasiūlote, mieliau renkasi žaisti nei žįsti.
Kai pastebime bent kelis požymius, gali pamėginti vieną ar kitą lėto nujunkymo strategiją:
-
Nesiūlyk, bet ir neatsakyk. Nors reta mama žindydama metinuką, pati savo iniciatyva siūlo krūtį, greičiau jau leidžia mažyliui žįsti, nes supranta poreikį, pasitaiko situacijų, kuomet norėdamos turėti valandėlę ramybės (pvz., pokalbiui telefonu) mamos pačios pasiūlo mažyliui pažįsti. Jeigu nusprendėte nujunkyti, teks to nebedaryti.
-
Žindymo atidėjimas. Neskubėkite žindyti vos tik mažylis paprašė. Paprašykite jo šiek tiek lukterėti kol baigsite darbą ar grįšite namo. Stebėkite vaiko reakciją. Jeigu reakcija audringa, tai rodo, kad vaikas dar nepasiruošęs ir geriau pažindyti, jeigu situacija leidžia.
-
Planavimas kartu su vaiku. Šis būdas tinka su vyresniu vaikučiu, kuris jau kalba. Galite sutarti, iki kada (iki Kalėdų, iki gimtadienio) dar žįs krūtį ir vis pasikalbėti apie artėjančią žindymo pabaigą.
-
Tėčio įtraukimas. Tėtis yra labai svarbus asmuo vaiko gyvenime, ir kai jis praleidžia kokybišką laiką su vaiku, žindymo gali neprireikti ilgiau.
-
Stovėjimas. Kai kuriems vaikams atrodo, kad mamai prisėdus ar atsigulus pailsėti, tai puiki proga pažįsti krūties. Tokių vaiku mamoms gali tekti stovėti visą dieną.
-
Įprasto ritmo pasikeitimas. Dienos ritmas vaikui yra labai svarbus, tačiau jis taip pat gali tapti ir priminimu, kad reikia žįsti krūtį. Šiek tiek pakeitus dienos ritmą gali pavykti išvengti priminimų apie žindymą.
-
Sutrumpinti žindymo epizodai. Naudojančios šį metodą mamos sutrumpina laiką prie krūties. Kiek sutrumpinti? Tai priklauso nuo individualios situacijos, priklausomai nuo to, kiek vaikas praleidžia laiko prie krūties.
-
Žindymas tik tam tikrose vietose ar tam tikru laiku. Sutarkite, kad žindysite tik tam tikrose vietose (namuose, arba dar konkrečiau, šiame fotelyje ar lovoje) arba tik tam tikru laiku (dažniausiai prieš pietų miegelį arba iškarto po jo, prieš užmiegant).
-
Atlygis žaislais ar pramogom. Kaip kraštutinę priemonę galite pabandyti papirkti vaiką žaislais ir pramogomis.
-
Pamirškite bandymą nujunkyti. Kai kurie vaikai, jausdami mamos spaudimą nustoti žįsti krūtį, dar labiau prie jos prisiriša, dėl to kartais verta padaryti mėnesio ar dviejų pertrauką ir vėl pabandyti. Dalis vaikų gali per tą laiką patys atsisakyt krūties, jausdami, kad ji tapo nebe tokia svarbia mamai, kai kurie po poros mėnesių subręsta tiek, kad gali lengviau atsisakyti žindymo.
Dėmesio nukreipimo strategijos
Kai kurie vaikai ima žįsti krūtį tada, kai jiems nuobodu arba tada, kai gauna per mažai mamos dėmesio. Jeigu jums atrodo, kad jūsų situacija tokia, galite pamėginti nukreipti mažylio dėmesį nuo žindymo į kitus įdomius dalykus, kuriuos galite daryti kartu. Žaidimai, knygelių skaitymas kartu su mama mažyliui virš metų jau gali būti įdomiau, nei krūties žindimas. Vaikui gali norėtis ne tiek krūties, kiek mamos dėmesio (dėl to mažylis gali ateiti pažįsti, kai mama kalba telefonu), tad skirkite jam keletą kartų per dieną visą savo dėmesį, neužsiimdama kitais darbais. Tokio amžiaus vaikai itin domisi namų ruošos darbais (ir daugelis mamų tikisi, kad taip bus iki paauglystės. Deja...), tad įtraukite vaiką į tuos darbus, kuriuos jums reikia atlikti. Mėgstantiems bendrauti vaikams kitų vaikų draugija arba išėjimas iš namų gali padėti užmiršti žindymą, tačiau jautriems vaikams dažni išėjimai ir didelė draugija gali kelti per daug įspūdžių, kuriuos nuraminti norėsis prie krūties. Jūs geriausiai pažįstate savo vaiką, todėl geriausiai galite nuspręs ko jam reikia – draugijos ir veiklos ar ramybės ir namų! Taip pat svarbu neatstumti vaiko fiziškai, kai norite nujunkyti. Jeigu jam suteiksite daug švelnumo, lytėjimo, fizinio kontakto, tai pamažu ims keisti laiką prie krūties, nes mažylis mokysis, kad artuma su mama nebūtinai turi būti susijusi su krūties žindimu.
Jei nujunkymas per greitais
Jei vaikas ima dažnai prabudinėti naktimis, o dienos metu labiau limpa prie suaugusiojo, tai galėtų rodyti, kad nujunkymo procesas vyksta per greitai, vaikas tam nėra pasiruošęs
Naujo prisirišimo objekto atsiradimas mažylio gyvenime – žaisliuko, vystykliuko – rodo, kad vaikas jaučiasi nesaugus ir bando susirasti kitą saugumą užtikrinantį objektą. Tokie pereinamieji objektai labiau reikalingi vaikams, kurie per greitai skatinami tapti savarankiškais. Mikčiojimas, paaštrėjusi ar atsiradusi išsiskyrimo baimė, žiojimasis taip pat gali būti susiję su per greitai vykstančiu nujunkymu. Vų kietėjimas ar pilvo skausmai, susiję su sumažėjusiu mamos pieno suvartojimu gali rodyti kad vaikui yra per sunku atsisakyti krūties. Tokiu atveju reikėtų lėtinti nujunkymo tempą ir galbūt grįžti prie dažnesnio žindymo, suteikti vaikui daugiau dėmesio, fizinio artumo, pamąstyti, ar šeimoje nepatiriate ir kitų pokyčių, kurie gali kelti vaikui nerimą. Jeigu vyksta daug pokyčių vienu metu, vaikui būtų naudinga atidėti tuos pokyčius, kuriuos galima atidėti.
Švęskite nujunkymą!
Kai kuriose bendruomenėse nujunkymas yra švenčiamas, nes krūties atsisakymas reiškia vaiko subrendimą, perėjimą iš vieno gyvenimo etapo į kitą. Staigaus nujunkymo švęsti tikriausiai nesinorės, nes tokia šventė vėl primintų skaudžią netektį. Nujunkius lėtai, galite surengti šventę sau ir vaikui, šventę pabrėžiančią mažo vaiko tapimą dideliu!
Keli trumpi patarimai:
- Nesuveržinėkite krūtų, nes tai nepadeda sumažinti pieno gamybos, tačiau gali sukelti latakų užsikimšimą, guzus ir mastitą.
- Netepkite krūtinės karčiais ar kitokiais neskaniais tepalais, neklijuokite pleistru.
- Be gydytojo leidimo nevartokite pieno gamybą mažinančių vaistų. Jie turi ne vieną šalutinį poveikį, o efektyvumas nėra pakankamas, kad sustabdytų pieno gamybą per kelias dienas.
- Kad sumažintumėte pieno kiekį, galite pamėginti gerti pieno gamybą mažinančių arbatų, kadangi jų poveikis švelnesnis: šalavijų, mėtų, čiobrelių.
- Gerkite tiek, kad jūsų netroškintų, tačiau venkite druskos ir sūraus maisto, nes druska skatina skysčių kaupimąsi audiniuose.
- Venkite pieno gamybą skatinančių arbatų: vaistinės ožragės, anyžių, pankolių.
- Kasdienės 200 mg vitamino B5 dozės galėtų sumažinti pieno kiekį ir padėtų išvengti krūtų persipildymo.
- Kopūstų lapų, jazminų žiedų ar tiesiog šalti kompresai taip pat mažina pieno gamybą.
- Nėštumas. Jeigu laukiatės, pieno kiekis natūraliai sumažės per pirmąjį nėštumo trimestrą, o antrojo viduryje vėl prasidės priešpienio gamyba.
- Jeigu sumažinote žindymo dažnumą, o krūtinė prisipildė pieno, nutraukite jo tiek, kad nejaustumėte diskomforto - veržimo, tempimo jausmo, tačiau neištuštinkite krūtų. Tuščios krūtys skatins pieno gamybą, o krūtyse likęs pienas slopins.
Belieka tikėtis, kad sumažėjusi pieno gamyba, suretėjęs žindymas ir kokybiškas laikas, praleidžiamas su mama padės mažyliui lengviau atsisvekinti su mamos pieneliu.
Rima Kurtinaitienė
Spausdinta žurnale "Mažylis"
Redaguota 2014 12 26
Registracija į paskaitą "Nujunkymo menas"
