Paradėkite maitinti, vos tik pastebite ankstyvuosius alkio požymius: neramiai sukioja galvelę į šalis, lyg ko ieškotų, palietus skruostą, suka galvą į tą pusę ir žiojasi, čepsi lūpomis ir kaišioja liežuvėlį, rankos ima suktis aplink burną, jeigu pagauna, pradeda čiulpti savo pirščiukus, skleidžia tylius garsus, lyg šauktų. Pastebėjusi šiuos požymius nelaukite, kol jie pavirs verksmu (kartais močiutės sako, jog reikia sulaukti, kol balsą parodys, bet ar tikrai norite išmokyti savo vaiką reikalauti to, ko jam reikia, pakeltu balsu?), o paimkite ir pamaitinkite mažylį. Kūdikiui augant alkio požymiai keičiasi. Pvz., trijų mėnesių kūdikis atranda savo rankas ir jas tyrinėja su burna - čiulpia, susikiša giliai į burną, kartais net abi rankas (kur jos ten telpa?!) ir pradeda žiaugčioti. Tai nereiškia, kad vaikas nori valgyti. Taip pat tokiame amžiuje kūdikis jau gali parodyti norą žįsti visu kūnu slinkdamas prie krūties, svirdamas prie jos, jeigu yra laikomas ant rankų. Stebėkite savo mažylį ir pamatysite, kaip jis augdamas keičia savo alkio ženklus. Ir dar. Jeigu nenorite patirti nepatogumų pirmųjų metų pabaigoje ir vėliau, nevadinkite krūties "papu". Šį žodį mažyliai greitai išmoksta ir ima vartoti kaip prašymą valgyti. Tačiau ar jūs gerai jausitės, kai jis autobuse ar parduotuvėje pradės šaukti "Noriu papo?" Ne? Tuomet jau dabar pradėkite vadinti valgymą taip, kaip norėtumėte, kad jūsų vaikas paprašytų žįsti prie kitų žmonių ir nesukeltų jums nepatogumų.
Be abejo, verkimas ne visada yra alkio požymis. Jis gali reikšti ir fizinį nepatogumą - šlapia ar prikakota sauskelnė, karšta ar šalta, skausmą arba tiesiog nuovargį ir norą miegoti. Jeigu mažylis verkia ne iš alkio, patikrinkite ir padėkite jam pašalinti tai, kas trukdo. O tada dar pasiūlykite žįsti. Žindimas dažniausiai stebuklingai pataiso daugelį bėdų.