Lietuvoje cezario operacijos pagalba gimsta apie 20 proc. vaikų, nuo 1999 metų tokių gimdymų skaičius padvigubėjo. Tyrimai rodo, kad savo kūdikius žindo mažiau moterų, gimdžiusių cezario pagalba nei tų, kurios gimdė natūraliai, tačiau didesnę įtaką sėkmingam žindymui daro ne būdas, kuriuo gimė kūdikis, o mamos pasiryžimas jį žindyti, nepaisant gimimo aplinkybių (1). Cezario būdu gimusiems kūdikiams žindymas yra ne mažiau svarbus, nei gimusiems natūraliai: žindyti "cezarinukai" per pirmuosius metus rečiau nei nežindyti patenka į ligonines dėl ligų. Taip pat žindyti operacijos būdu gimę kūdikiai ir jų mamos patiria tą pačią naudą, kurią gauna natūraliai gimę žindomi kūdikiai ir jų mamos: kūdikiai mažiau serga ausų uždegimais, virškinamojo trakto infekcijomis, juos rečiau ištinka staigios kūdikių mirties sindromas, jie rečiau serga nutukimu ir diabetu; mamos rečiau serga kiaušidžių, krūties vėžiu, 2 tipo diabetu ir pogimdymine depresija.
Sėkmingam žindymui labai svarbu yra tai, kas vyksta su mama ir kūdikiu po gimdymo: kaip galima ankstesnis oda prie odos kontaktas. Pirmasis žindymas turėtų įvykti per valandą po gimimo, mama ir kūdikis turėtų būti kuo mažiau atskirti vienas nuo kito, kad galėtų dažnai žįsti krūtį.
Gimdymas cezario pagalba gali turėti didesnių neigiamų pasekmių žindymo pradžiai ir sukelti daugiau sunkumų mamai, norinčiai žindyti pirmiausiai dėl to, kad moteris ligoninėje pasilieka ilgiau. Po natūralaus gimdymo moterį paprastai išrašo iš ligoninės po 3 dienų, kai kuriais atvejais - po dienos ar net tą pačią dieną, mamoms mažiau reikia personalo pagalbos. Gimdžius cezario būdu tenka pasilikti ligoninėje ilgiau ir taip pat mažiau galimybių pasirūpinti savo vaiku dėl savijautos po operacijos. Dažnai pirmąsias valandas po operacijos mama ir kūdikis yra stebimi, ir dažniausiai stebimi atskiruose kambariuose.
Ankstyvas oda prie odos kontaktas turi teigiamą poveikį pirmojo žindymo sėkmei, taip pat ir žindymo sėkmei 3 dieną, 1-4 mėnesį po gimimo ir bendrai žindymo trukmei. Oda prie odos kontaktas tarp mamos ir kūdikio mažina kūdikio verkimo trukmę, pagerina mamos ir kūdikio bendravimą, palaiko normalią kūdikio kūno temperatūrą, palaikomas aukštas gliukozės kiekis kūdikių kraujyje, padeda moterims sėkmingai žindyti bei didina mamos pasitenkinimo ir pasitikėjimo savimi jausmus.(2).
Šie oda prie odos kontakto privalumai stebimi tiek sveikiems išnešiotiems kūdikiams, tiek ir neišnešiotiems mažo svorio kūdikiams, kurių tyrimai parodė, kad buvimas odos kontakte greičiau pakelia ir geriau palaiko optimalią kūdikio temperatūrą nei buvimas inkubatoriuje.
Nors esminė oda prie odos kontakto nauda yra būtent kūno temperatūros stabilizavimas ir šilumos palaikymas, dažnai mamos ir vaikai atskiriami motyvuojant tuo, kad vaikutį reikia guldyti į šildomą inkubatorių temperatūrai palaikyti. Kadangi mama sukuria idealią aplinką kūdikiui, kurioje jis gali greičiausiai ir geriausiai adaptuotis prie gyvenimo išorėje, mamos ir kūdikio atskyrimas, net ir po cezario pjūvio operacijos, neturėtų būti normalios motinos ir kūdikio priežiūros po gimdymo dalimi.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad motinos, gimdžiusios savo vaikus cezario pjūvio pagalba, turėtų gauti kūdikį palaikyti odos kontakte ir pažindyti per 30 minučių nuo to momento, kai gali reaguoti į aplinką (3). Tokiu atveju svarbu mamos nepalikti vienos, jai turėtų padėti personalas, tėtis ar kitas artimas žmogus.
Naujagimiui palanki San Francisco ligoninė atliko eksperimentinį tyrimą, užsibrėžę tikslą sutrumpinti laiką nuo kūdikio gimimo cezario būdu iki pirmojo oda prie odos kontakto, kuris eksperimento pradžioje įvykdavo praėjus 1-4 valandoms, kartais net daugiau laiko po operacijos ir 100 proc. cezario būdu gimusių kūdikių ligoninėje būdavo papildomai maitinami mišiniu. Ligoninės tikslas buvo įsitikinti, ar įmanomas ankstesnis mamos ir kūdikio oda prie odos kontaktas po cezario pjūvio operacijos ir taip pat buvo stebima kiek taip gimusių kūdikių gavo mišinio pirmomis dienomis ligoninėje. Pagrindinis darbas, kurį reikėjo nuveikti, buvo personalo mokymai. Tai turbūt, pats svarbiausias pokytis, kurį tenka įgyvendinti lgoninėse. Šioje ligoninėje personalas, atrodo, noriai mokėsi naujų būdų prižiūrėti mamą ir kūdikį po gimdymo, nes rezultatai atrodo taip:
- praėjus 3 mėnesiams po intervencijos ankstyvą oda prie odos kontaktą patyrė 68 procentai cezario pagalba gimusių kūdikių (iki intervencijos tokių buvo tik 20 procentų)
- kūdikių, kurie per pirmas 4 val. po gimimo, dar nebuvo odos kontakte su motina, skaičius sumažėjo nuo 40 proc. iki 9 proc.
- praėjus 9 mėnesiams po intervencijos 60 procentų normalių cezario operacijų atvejų kūdikiai buvo odos kontakte su mama dar operacinėje, o 70 procentų odos kontaktą patirdavo per pirmąsias 90 minučių
- tik 33 proc kūdikių, kurie operacinėje buvo odos kontakte su mama, gavo mišinio ligoninėje. Tie kūdikiai, kurie buvo odos kontakte per 90 minučių, tačiau nebuvo odos kontakte su mama operacinėje, mišinio gavo 43 proc., o tie, kurie nepatyrė odos kontakto su motina per pirmąsias 90 minučių, mišinio gavo 74 proc.
Tyrimo autoriai daro išvadą, kad ankstyvas oda prie odos kontaktas yra įmanomas ir naudingas mamoms ir kūdikiams po cezario operacijos, tačiau personalas turi siekti pakeisti savo požiūrį ir įprastas darbo praktikas (4).
Lietuvoje šiuo metu odos kontaktas po cezario pjūvio operacijos vis dar yra retenybė, tačiau Jonavos ligoninės medikai jau pritaikė naują praktiką, kuomet operacijos metu mama pati, padedama gydytojų, išima kūdikį iš pjūvio ir užsideda sau ant krūtinės. Apie tai daugiau galite išgirsti šiame Lietuvos Ryto televizijos reportaže. Padėti kūdikius tėčiams ant krūtinės Lietuvoje taip pat nėra įprasta praktika, nors tyrimai rodo, kad kūdikiai, kurie po gimimo buvo padėti tėčiams ant krūtinės, verkė trumpiau, nei kūdikiai, gulintys lovytėse (5) ir anksčiau padėjo bendrauti balsu, o tėčiai taip pat aktyviau bendravo su savo naujagimiais, gulinčiais jiems ant krūtinės, nei tuo atveju, jeigu odos kontakto nebuvo (6).
Kadangi Lietuvoje nėra vieningos praktikos, kaip turėtų būti elgiamasi po cezario pjūvio operacijos, mamoms ir tėčiams belieka kiekvienu atveju aiškintis kaip personalas reaguotų, jeigu jie paprašytų padėti kūdikį mamai ar tėčiui ant krūtinės operacijos metu tuo pačiu rizikuojant dėl tokių prašymų būti pavadintas įvairiais negražiais epitetais.
Rima Kurtinaitienė
Atnaujinta 2016 02 23
Šaltiniai:
1. Janke j, Breastfeeding duration following cesarean and vaginal birth. J Nurse Midwif 1988
2. Early skin-to-skin contact for mothers and their healthy newborn infants Elizabeth R Moore Gene C Anderson, Nils Bergman
3. World Health Organization, & UNICEF. (2009). BFHI Section 3: Breastfeeding promotion and support in a baby-friendly hospital. Baby-Friendly Hospital Initiative: Revised, Updated and Expanded for Integrated Care
