Neseniai teko bendrauti su viena ką tik pagimdžiusia mama, kuri pasiskundė, kad praėjusią naktį, jos mažylė nepaleido krūties ir žindo beveik ištisai. Akimirksniu prieš akis iškilo trylikos metų senumo vaizdai, kai aš, pagimdžiusi savo pirmagimį, antrąją naktį be perstojo jį žindžiau nuo 3 iki 6 valandos ryto. Jeigu atitraukdavau nuo krūties ar bandydavau paguldyti į tuo metu dar metalinę kūdikio lovelę – pradėdavo rėkti. O kai ryte pasiskundžiau vizituojančiam gydytojui, kad buvo sunku, man tik atsakė, kad viskas čia normalu. Galbūt, bet kažkaip neįtikino.

Plačiau apie paskaitą...

Jeigu kūdikis gerai apžioja krūtį ir aktyviai žinda bei ryja, nėra jokio reikalo riboti jo buvimo prie krūties laiką, Kūdikis ne tik valgo ir geria prie krūties, jis ir raminasi, ilsisi, atgauna jėgas, bendrauja su mama, malšina skausmą, atstato bakterijų pusiausvyrą, supažindina mamą su naujomis bakterijomis, virusais ir grybeliais, su kuriais jis susidūrė per laiką nuo paskuinio žindimo būdamas įvairiose vietose ir įvairių žmonių rankos

Turbūt dauguma pirmagimio besilaukiančių mamų yra girdėjusios pasakymą “mama turi miegoti tada, kai kūdikis miega”. Tačiau ne tiek daug moterų leidžia sau tokią prabangą su pirmagimiu, o gimus antram ir vėlesniems vaikams atrodo, kad šio patarimo neįmanoma įgyvendinti. Tuomet jis tampa dar viena teorija, kuri yra graži, bet nepraktiška. Ar tai tiesa? Yra toks posakis anglų kalba “there is the will, there is the way”, kuris reiškia, kad esant noro ir valios, galima rasti būdų kaip įgyvendinti sumanymą.

M. Walker straipsnis žurnale Clinical lactation apie įvairias naudotas ir šiuo metu siūlomas naudoti priemones spenelių skausmui išvengti ir gydyti.