Sveiki, norėčiau Jūsų paklausti dėl žindymo, na tiksliau dėl pienuko ir krūtinės. Mūsų mažylė yra jau beveik 3 savaičių, valgo mamo piena. Bet man neduoda ramybes vienas klausimas, ar po to kai mažylė baigia valgyti reikia nutraukti pieną? Nes mamos iš senų "tarybinių laikų" liepia nutraukinėti pieną po kiekvieno maitinimo, o dabartinės mamos prieš nutraukinėjimą. O informacijos tikslios kaip ir nerandu interneto platybėse. Labai bijau susirgti mastitu ar krūties uždegimu. Labai ačiū už atsakymą.

Mama Kristina

Pradžia | Aktyvumas | Ritmiškumas | Pradinė reakcija | Prisitaikymas | Intensyvumas |  Nuotaika |Išblaškomumas | Aatkaklumas ir dėmesio sutelkimo trukmė | Jautrumas

Ritmiškumas

Rišmiškumu arba reguliarumu yra apibūdinamas vaiko biologinių funkcijų nuspėjamumas: kada kūdikis pabus, kiek miegos, kada vėl užmigs, per kiek laiko pavargsta, per kiek laiko išalksta, kaip dažnai tuštinasi. Jeigu vaikas savaime “susikuria” paros ritmą, tai toks vaikas yra laikomas labai ritmišku. Vaikas, kuris yra nereguliarus, kasdien vis kitu laiku prašo valgyti, užmiega netikėtu metu, atsibunda viduryje nakties, kad pasituštinų ar pabendrautų ir tėvams sunku nuspėti kokia bus diena ir naktis.

Ritmiškumo įtaka žindymui ir miegui

Ritmišką kūdikį lengva žindyti ir migdyti. Jis nuspėjamas, todėl mamai gali būti nesunku išeiti iš namų tam tikram laikui pamaitinus mažylį arba užsiimti veikla, kol mažylis miega. Ritmiški kūdikiai taip pat gali tuštintis ir šlapintis ritmingai. Kai kurie kūdikiai pirmąjį mėnesį tuštinasi kievieną kartą valgymo metu ar po valgio arba tiesiog visiems aiškiu ir žinomu metu. Vėliau kai kurie kūdikiai gali tuštinis kartą per savaitę, nuspėjamu laiku. Tokiems kūdikiams labai lengva taikyti natūraliąją higieną ar išmokyti juos atlikti reikalus į puoduką.

Kodėl mano vaikas rėkia, nors viską darau pagal prieraišiosios tėvystės principus?

Teigiama, kad nešiojami vaikai rėkia mažiau nei tie, kurie nenešiojami. Tai turbūt vienintelis privalumas, kurį galima rasti kalbant apie prieraišią tėvystę ir šiuolaikinį požiūrį į vaikus, kuomet vaikų auginimas yra laikomas sunkesniu išgyvenimu nei bedarbystė ar sutuoktinio mirtis. Ir tai šis privalumas apsunkinamas reikalavimo, kad kūdikis turėtų būti nešiojamas bent 2 val. per dieną tada, kai dar nerėkia. Ką jau kalbėti apie kitus principus. Žindymas leidžia greitai pastebėti vaiko alkį ir pamaitinti neskiriant papildomo laiko maistui paruošti, tačiau žindomi vaikai tyrimuose įvardijami kaip labiau neramūs, irzlesni ir daugiau verkiantys, nei dirbtinai maitinami jų bendraamžiai. O miegantys kartu su tėvais kūdikiai linkę prabusti ir tėvus pasižadinti dažniau, nei tie, kurie miega lovelėse ar atskiruose kambariuose.

Ne veltui mamoms, kurios pasirenka savo kūdikius sąmoningai nešioti daugiau, žindyti, miegoti kartu ir skirti kaip galima daugiau dėmesio, kyla klausimas: kodėl mano kūdikis vis tiek verkia, nors darau viską, kad patenkinčiau jo poreikius? Ką darau ne taip? Tik nesakykit, kad trūksta dėmesio!!!

Ką veikia jūsų naujagimis ir kūdikis visą dieną? Jis išgyvena penkias pagrindines būsenas. Kiekvienoje būsenoje būdamas naujagimis ar kūdkis elgiasi nuspėjamai, organizuotu būdu, o ne chaotiškai. Todėl žinant ko tikėtis iš kiekvienos būsenos, kokia galėtų būti tolimesnė elgesio eiga, galime tinkamai pasirinkti elgesio su kūdikiu būdą.  Šios būsenos taip pat leidžia kūdikiui pačiam spręsti kiek ir kokios išorinės stimuliacijos jiems reikia. Taip pat skirtingos būsenos kūdikis skirtingai veikia ir tėvus. Jūs vienaip elgiatės, kai matote, kad kūdikis miegusitas ir kitaip, jeigu budrus, o dar kitaip jeigu verkia. Taip pat ir būsenų trukmė daro poveikį kūdikio ir tėvų bendravimui. Juk jeigu kūdikis miega, tai su juo bendraujate gerokai mažiau, nei su tuo kūdikiu, kuris daugiau laiko praleidžia būdamas budrus.

Asti Praborini, gydytojos pediatrės, IBCLC, Lactation gold 2015 metais pristatytas metodas, taikomas mamą su kūdikiu paguldžius į ligoninę.

Labai svarbu, kad kūdikis, žįsdamas krūtį, ją apžiotų taisykingai. Liežuvėlis turi būti padėtas ant burnos dugno ir iškištas tiek, kad dengtų apatines dantenas, o lūpos turi apgaubti krūtį ir tvirtai ją išlaikyti. Daugelis kūdikių tai sugeba daryti nuo pat gimimo, tačiau kai kuriems gali reikėti pagalbos. Čia pora pratimų, kuriuos galite daryti su kūdikiu, kad padėtumėte jam išmokti taisyklingai čiulpti krūtį.

Individualūs nuotoliniai žindymo kursai vakarais.

Pagrindinės temos:

- Krūties anatomija ir pieno gamybos fiziologija
- Pieno sudėtis: nuo priešpienio iki brandaus pieno.
- Pirmoji naujagimio valanda: kaip ją praleisti
- Gimdymas turi įtakos tam, kaip sėkmingai galėsime pradėti žindyti
- Taisyklingas krūties apžiojimas: įvairios technikos
- Normalus žindomo kūdkio elgesys
- Pieno stoka, jo gausinimo būdai ir sumaitinimo būdai
- Krūtų būklės ir ką su jomis daryti.

Paskaitos vyksta du vakarus po 2 valandas.

Neseniai teko bendrauti su viena ką tik pagimdžiusia mama, kuri pasiskundė, kad praėjusią naktį, jos mažylė nepaleido krūties ir žindo beveik ištisai. Akimirksniu prieš akis iškilo trylikos metų senumo vaizdai, kai aš, pagimdžiusi savo pirmagimį, antrąją naktį be perstojo jį žindžiau nuo 3 iki 6 valandos ryto. Jeigu atitraukdavau nuo krūties ar bandydavau paguldyti į tuo metu dar metalinę kūdikio lovelę – pradėdavo rėkti. O kai ryte pasiskundžiau vizituojančiam gydytojui, kad buvo sunku, man tik atsakė, kad viskas čia normalu. Galbūt, bet kažkaip neįtikino.